„Advokatūra pritaria kovai su neteisėtu praturtėjimu, tačiau valstybės institucijų veiksmai turi atitikti pamatinius konstitucinius principus ir negali nepagrįstai varžyti Konstitucijoje ir tarptautinėje teisėje įtvirtintų žmogaus teisių ir garantijų“, – Advokatūros pranešime cituojamas Advokatų tarybos pirmininkas Ignas Vėgėlė.
Advokatai kritikuoja, kad Seimas numatė galimybę konfiskuoti turtą, įgytą iki šio įstatymo priėmimo.
Parlamentarai nustatė, jog įstatymas taikomas turtui, įgytam po 2010 metų gruodžio 11 dienos.
„Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama“, – pabrėžiama Advokatūros pareiškime.
Anot jo, Konstitucijos neatitinka ir įstatymo nuostata, jog turtas laikomas gautu neteisėtu būdu, kai asmuo, kuriam buvo pateikti įtarimai, bet jis nenuteistas, negali to turto pagrįsti teisėtomis pajamomis.
Advokatų teigimu, įrodinėjimo pareiga turi tekti tam, kas teigia, o įstatyme ji perkelta turto savininkui.
Seimo priimtame įstatyme Advokatūra dar įžvelgė nuosavybės teisės ribojimo pagrindą.
„Pagal Konstituciją ir Europos žmogaus teisių konvenciją nuosavybės teisės negalima riboti. Itin siauros išimtys galimos tik remiantis įstatymais. Tuo metu įstatyme turto konfiskavimo pagrindai numatomi ne pačiame įstatyme, o policijos generalinio komisaro patvirtintoje metodikoje, nes joje generalinio komisaro nuožiūra nustatytų požymių pagrindu bus atrenkami subjektai, kuriems galės būti taikomas civilinis turto konfiskavimas“, – rašoma pranešime.
Seimas įstatymą dėl turto civilinio konfiskavimo priėmė sausio 14 dieną.
Pagal jį, asmens turtą būtų galima konfiskuoti, jei asmuo priklauso nusikalstamoms grupuotėms, įtariamas, kaltinamas ar nuteistas už sunkius ir kai kuriuos apysunkius nusikaltimus, pavyzdžiui, prekybą žmonėmis, plėšimą, turto prievartavimą, su kontrabanda, narkotikais susijusius korupcinius nusikaltimus.
Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija.
Taip pat konfiskuoti turtą būtų leidžiama, jeigu jo vertė neatitinka asmens teisėtų pajamų, ir šis skirtumas viršija 100 tūkst. eurų.
Įstatymo šalininkai sako, kad turto civilinis konfiskavimas padės kovoti su korupcija.
Kritikai tvirtina, kad šis įstatymas gali pažeisti nekaltumo prezumpciją ir neproporcingai apriboti žmonių teisę į nuosavybę.
Už įstatymą balsavo 73 Seimo nariai – jam pritarė ne tik valdančiosios koalicijos partijos, bet ir dalis konservatorių. Liberalai ir socialdemokratai projektui nepritarė.
Praėjusią savaitę su prezidentu susitikęs valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis pranešė, kad G.Nausėda įstatymą ketina vetuoti.
