Tarptautinė socialinio tyrimo programa, kuri yra vienas seniausių socialinių tyrimų pasaulyje ir vykdoma nuo 1985 metų (joje dalyvauja per 50 pasaulio šalių, įskaitant Kiniją, JAV, Rusiją, Indiją, o Lietuva jos kasmetinius tyrimus atlieka nuo 2010 metų), po 10-ies metų pertraukos 2014–2015 metais atliko pilietiškumo tyrimą, rašoma KTU pranešime.
Prieš 10 metų – 0 demokratijos
Pirmasis pilietiškumo tyrimas buvo įgyvendintas 2004 metais. Tarp daugiau 60-ies šio tyrimo klausimų trys bandė išsiaiškinti skirtingų šalių respondentų požiūrius į demokratijos veikimą praeityje, dabar ir ateityje: apskritai įvertinkite skalėje nuo 0 iki 10, kur 0 reiškia „labai prastai“, o 10 – „labai gerai“.
Daugiau nei 30 proc. respondentų demokratijos veikimą prieš dešimtmetį apibūdino kaip labai prastą ar prastą.
Kaip gerai demokratija veikia Lietuvoje šiandien? O prieš 10 metų? Kaip demokratija veikė tada? O kaip po 10 metų? Kaip Jūsų nuomone, demokratija veiks Lietuvoje?
Lietuvoje daugiausiai žemiausių (0-3 balų) įvertinimų teko demokratijos būklei prieš 10 metų.
Daugiau nei 30 proc. respondentų demokratijos veikimą prieš dešimtmetį apibūdino kaip labai prastą ar prastą.
Tačiau galvodami apie demokratijos būklę po 10 metų jau tik 16 proc. manė, kad ji veiks taip pat prastai.
Šiandieniniai demokratijos veiklumo vertinimai nėra pernelyg teigiami, bet beveik 44 proc. apklaustųjų demokratijos veikimą įvertino vidutiniais 4-6 balais, o 19 proc. net 7-10 balų. Dar optimistiškiau apklaustieji Lietuvoje žvelgė į demokratijos veiklumą ateityje, kai 29 proc. manė, kad po 10 metų demokratiją bus galima vertinti 7-10 balų.
Tiesa, beveik 26 proc. (ženkliai daugiau nei vertinant demokratiją praeityje ir dabar) neturėjo nuomonės kaip galėtų būti vertinama demokratija po dešimtmečio.
Į ateitį žvelgia optimistiškai
Apskritai demokratijos vertinimų vidurkiai, kur 4,53 balų teko šiandienos demokratijai, 4,27 – demokratijos būklei prieš 10 metų ir 5,58 balų demokratijai po 10 metų, rodo, kad Lietuvoje respondentai blogiausiai demokratijos veiklumą vertino prieš 10 metų ir gana optimistiškai žvelgia į jos ateitį laukdami jos pagerėjimo. Jei palygintume šiuos demokratijos vertinimus su panašiais ankstesniais tyrimais, tai tendencija yra daugiau nei aiški.
Bene žemiausi per pastarąjį dešimtmetį demokratijos vertinimai Lietuvoje buvo fiksuojami 2009 metų pabaigoje, t.y. ekonominės bei finansų krizės įkarštyje.
Šiandien demokratijos būklė vertinama akivaizdžiai daug palankiau nei prieš kelis metus.
Bene žemiausi per pastarąjį dešimtmetį demokratijos vertinimai Lietuvoje buvo fiksuojami 2009 metų pabaigoje, t.y. ekonominės bei finansų krizės įkarštyje.
Tuomet beveik 55 proc. (2011 m. viduryje 51 proc., o 2013 m. jau tik 25,3 proc.) respondentų, atsakydami į Europos socialinio tyrimo klausimą: vertinant apskritai, ar jūs esate patenkintas tuo, kaip demokratija veikia Lietuvoje?, vertino 0-3 balų, kai 32 proc. (2011 m. – 36 , 2013 m. – 45 proc.) 4-6 balais, ir vos 8,5 proc. (2011 m. – 13, o 2013 m. – 25 proc.) 7-10 balų, o likusieji neturėjo nuomonės.
Labiausiai tiki jaunimas
Vienas iš svarbių veiksnių, kuris šiandieninę demokratiją skatina vertinti palankiau yra amžius. Tarp 18-29 metų apklaustųjų 0-3 balais demokratijos veiklumą apibūdino beveik 26 proc. apklaustųjų, o tarp 70 metų ir vyresnių jau 31 proc., 4-6 balais vertino atitinkamai 47 ir 50 proc., tad čia reikšmingesnio skirtumo nebuvo, bet 7-10 balų skyrė atitinkamai 27 proc. jaunų ir 20 proc. vyriausių respondentų.
Tad jaunimas aiškiai labiau optimistiškas nei vyresnioji karta. 18-29 metų respondentai labiausiai optimistiškai vertino ir demokratijos ateitį. Net 44 proc. jų manė, kad demokratija veiks gerai ar labai gerai skirdami 7-10 balų, kai tarp vyriausiųjų respondentų tokių dalis sudarė tik 27 proc.
Išsilavinimas taip pat ženkliai veikia demokratijos vertinimus.
18-29 metų respondentai labiausiai optimistiškai vertino ir demokratijos ateitį.
Aukštesnio išsimokslinimo respondentai, ypač su universitetiniu išsilavinimu labiau teigiamai vertino tiek dabartinę demokratijos būklę, tiek ir jos perspektyvas.
Kiek labiau teigiamai demokratijos būklę vertino dešinesnių politinių pažiūrų respondentai. Beje, tradiciškai kairiųjų pažiūrų apklaustieji yra labiau kritiški palyginus su dešiniaisiais. Beje, tokie kintamieji kaip lytis ar gyvenamoji vieta nėra statistiškai reikšmingi požiūriams į demokratijos veiklumą.
Kita vertus, nepaisant, kad demokratijos vertinimai Lietuvoje tampa labiau teigiamais, bet iki tokių šalių kaip Švedija, Danija, Norvegija, Šveicarija, kur 7–10 balų pasitenkinimui demokratijos veikimu skiria daugiau nei 60 proc. respondentų yra gerokai toli.
Visgi, demokratijos veikimo Lietuvoje vertinimai šiandien yra geresni nei anksčiau, o nuosaikaus optimizmo, kad ateityje veiks geriau nei dabar, irgi yra.
Reprezentatyvi Lietuvos gyventojų apklausa buvo atlikta 2015 m. kovo-balandžio mėn. KTU Viešosios politikos ir administravimo institutui vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tarptautinė socialinio tyrimo programa: pilietiškumo, darbo ir socialinės gerovės vertinimai Lietuvoje“.
