Šalis siūlo penkis principus, kurie padėtų ES susidoroti su šiais iššūkiais. Tai – konkurencingumas, numatant efektyvesnę ir mažiau biurokratinę ES; lankstumas, įvertinant ES valstybių įvairovę ir skirtingą integracijos poreikį; valdžios galių sugrąžinimas ES valstybėms narėms, įvertinus, kuriose srityse ES turi veikti, o kuriose jos reguliavimas tik trukdo; demokratinė atskaitomybė, suteikiant didesnį vaidmenį nacionaliniams parlamentams; ir teisingumas, kad euro zonoje įgyvendinami susitarimai lygiai taip pat būtų taikomi ir zonos narėms, ir jai nepriklausančioms ES valstybėms narėms.
Tai vasario 8 d., penktadienį, bendrame Seimo Europos reikalų ir Užsienio reikalų komitetų posėdyje patvirtino Jungtinės Karalystės nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius Lietuvoje Davidas Huntas, komentuodamas sausio 23 d. Jungtinės Karalystės premjero Davido Camerono pasakytą kalbą ir poziciją dėl tolimesnės Jungtinės Karalystės narystės ES bei ES ateities.
Jungtinės Karalystės ambasadorius sakė suprantąs tokias valstybes kaip Lietuva, kurios siekia artimesnės integracijos, bet Didžioji Britanija savo ruožtu nori išlaikyti daugiau galių sau ir siekia, kad ES būtų atvira, lanksti ir prisitaikanti. Jo įsitikinimu, būtina įvertinti skirtingą atskirų ES valstybių narių integracijos poreikį. Pasak D. Hunto, tokia savo pozicija Didžioji Britanija siekia prisidėti prie brandžios diskusijos apie ES ateitį.
Sausio 23 d. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas D. Cameronas pasakė ilgai lauktą kalbą, kurioje nubrėžė šalies konservatorių partijos poziciją ES atžvilgiu. Jis pareiškė, kad surengs referendumą dėl tolesnės Jungtinės Karalystės narystės ES, jei jo partija laimės 2015 m. parlamento rinkimus.
Šia kalba D. Cameronas nutraukė kelis mėnesius trukusias spėliones, paskelbdamas, kad planuoja surengti tokį referendumą kažkuriuo metu tarp 2015 m. ir 2017 m. pabaigos, ir atmesdamas perspėjimus, jog toks žingsnis gali pabloginti Jungtinės Karalystės diplomatijos ir ekonomikos perspektyvas bei supriešinti ją su sąjungininkais. D. Cameronas teigė norintis iš naujo derėtis dėl Jungtinės Karalystės narystės ES, o susiderėjus dėl naujos sutarties, Jungtinės Karalystės piliečiams surengti referendumą „su labai paprastu pasirinkimu – pasilikti arba išeiti“.
