Šeštadienį nuimtą lentą nuo Mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos kongresas socialiniame tinkle „Twitter“ pavadino „dar viena gera žinia“.
„Dar viena gera žinia iš Vilniaus: miesto meras priėmė sprendimą pašalinti atminimo lentą Jonui Noreikai, įsivėlusiam į Holokausto nusikaltimus“, – teigia Jungtinių Valstijų žydus vienijanti organizacija.
Prieš kelias dienas bendruomenė sveikino ir sostinės tarybos sprendimą Kazio Škirpos alėją Gedimino pilies papėdėje pervadinti Trispalvės alėja, nurodydami, kad lietuvių diplomatas ir karininkas buvo „ne tik kovotojas už Lietuvos nepriklausomybę, bet ir nacių rėmėjas“.
Abu sprendimai Lietuvoje sulaukė tiek palaikymo, tiek ir protesto bangos.
Lentelė J.Noreikai nuo Vrublevskių bibliotekos sienos sostinės senamiestyje nuimta šeštadienio naktį, apie tai mero atstovai BNS informavo šeštadienį ryte.
Kritikai ragino atsisakyti šio garbingo ženklo įvertinus tai, kad J.Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo.
-
Sprendimas nuimti J.Noreikos atminimo lentą R.Šimašiui gali baigtis liūdnai – prašo prokurorų tyrimo
-
Dėl J.Noreikos lentelės nukėlimo – piketas, žydų bendruomenė sprendimą sveikina
-
Alvydas Nikžentaitis: Nuo L.Giros iki Generolo Vėtros – paminklinių ženklų šalinimo vajus ir Lietuvos istorijos politikos klystkeliai
Gynėjai pabrėžia J.Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą.
Kontroversiškai vertinamo karininko atminimo lentą šį balandį kūju sudaužė Stanislovas Tomas, nesėkmingai siekęs kandidatuoti į Europos Parlamentą. Tuomet „Grindos“ darbuotojai suklijuotą lentą grąžino ant bibliotekos sienos, o savivaldybės atstovai žadėjo tolesnį atminimo ženklo likimą spręsti konsultuodamiesi su istorikais.
J.Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
Tuo metu K.Škirpos veiklą Antrojo pasaulinio karo metais įvertinęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) teigia, kad jis buvo „Lietuvos patriotas, daug jėgų skyręs Nepriklausomos valstybės kūrimui bei pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui organizavimui“, kita vertus, 1940–1941 metais jo veikloje „būta ir antisemitizmo apraiškų“.
Pasak centro, K.Škirpai, jo vadovaujamai Lietuvių aktyvistų fronto (LAF) organizacijai galima prikišti tai, kad antisemitizmas joje buvo iškeltas į politinį lygmenį ir „tai galėjo paskatinti dalį Lietuvos gyventojų įsitraukti į Holokaustą“. Organizacija siūlė žydus išvaryti iš Lietuvos. Centras pažymėjo, kad apie nacių planus vykdyti Holokaustą LAF nariams Antrojo pasaulinio karo išvakarėse nebuvo žinoma.
