Rytinis ligoninės gyvenimas paprastai prasideda tada, kai dar iki rytinės vizitacijos gydytojai praveria palatų duris. Tačiau darbas čia nestoja visą parą. Kažkas sveiksta, kažkas – deja, miršta, o dar kažkurio sveikimo kelias yra labai ilgas, lydimas rimtų komplikacijų.
Toks yra žmogaus organizmas – ne automobilis, kurį atvežus į servisą gali tikėtis greito ir lengvai numatomo rezultato. Nesvarbu, diena ar naktis – gyvenimas ligoninėje nesustoja.
Netikėtumai arba, kaip pasakytų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Anesteziologijos klinikos vadovas profesorius dr. Andrius Macas, atsitiktinumai medicinoje ir kasdienybėje yra natūralūs – tokie natūralūs, kokie yra gimimas ir mirtis.
Kartais netikėtumus ar atsitiktinumus galima pavadinti stebuklu. Pavyzdžiui, tada, kai pagrįstai abejojai, ar labai sunkiam ligoniui bepadės ir pavyks kepenų persodinimo operacija. Atrodė, kad viskas blogai, tačiau gydytojai nenuleido rankų. Jiems pavyko, o žmogus gavo dovaną – gyvenimą.
Gydytojas Andrius Macas – daugeliui pažįstamas. Medikas ne kartą yra davęs interviu, aktyviai komunikuoja socialiniame tinkle kartais paliesdamas medicinos, o kartais – amžinąsias temas. Arba kalba apie tai, kuo sergame mes kaip visuomenė.
Žodis ir medikamentai, sako gydytojas Andrius, svarbūs abu. Jie abu gali sumažinti skausmą.
