Artėjantis šaltasis metų laikas, siautėjanti infliacija, didėjančios bedarbių gretos ir niūrios prognozės verčia gūžtis ne tik paprastus žmones, bet ir verslininkus ar net bankininkus. Ekonomikos ekspertai su nerimu stebi bjūrančias vartotojų ir verslininkų nuotaikas, tačiau negali pasakyti nieko paguodžiančio – nematyti jokių ekonominio dangaus pragiedrulių.
Geri laikai baigėsi
Paprasti žmonės artėjančią ekonominę krizę jaučia ne tik kaskart užsukę į parduotuvę. Pinigų gyventojų sąskaitose sparčiai mažėja, išleidžiama vis daugiau, nebelieka santaupų. Bankininkai teigia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį gyventojų einamosiose sąskaitose pinigų sumažėjo ketvirčiu milijardo litų.
Pinigų bankuose laikyti darosi nebeverta, nes infliacija jau senokai perkopė dviženklį skaičių, o bankų palūkanos tesiekia 6–8 procentus.
Prekybininkai pastebi, kad gyventojai vis dažniau užsuka ne į pamėgtas parduotuves, o į turgų, neaplenkia dėvėtų drabužių parduotuvių, renkasi pigesnes arba būtiniausias prekes. Tokia prekyba, palyginti su pernai, šoktelėjo beveik dvigubai, o štai parduotuvėse prekybos mastai mažėja. Užsukę į maisto prekių parduotuves žmonės vis dažniau dairosi, kas pigu ir būtina, o skanėstai jau kurį laiką nebėra tokie paklausūs.
Tarytum to dar būtų negana, Lietuvoje vėl auga nedarbas. Bedarbių rugpjūtį buvo net 20 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai, o įdarbinimo agentūros, siūlančios darbą užsienyje, vėl prisiminė klestėjimo laikus – klientų padidėjo trečdaliu. Rygos Ekonomikos fakulteto dekanas, profesorius Mortenas Hansenas kategoriškai pareiškė, kad geri laikai baigėsi. „Metas tapti realistais, daug žmonių pastaruosius keletą metų tokie nebuvo“, – sakė ekonomistas.
Krizė – trejus metus
Ekonomikos analitikas Raimundas Rudzkis nesistebi tokia situacija ir sako, kad tai tik sunkmečio pradžia – didžioji krizė dar pieš akis. „Krizės dar nėra, bankai nebankrutuoja, valstybė dar išgali sumokėti atlyginimus, o ir iždo krizė į akis nežiūri. Matome tik infliaciją ir blogas vartotojų bei verslininkų nuotaikas – tai ikikriziniai ženklai, – dienraščiui L.T. sakė R.Rudzkis. Jis tikino, kad vos už kelių mėnesių bus dar blogiau. „Žinome, kad metų pabaiga bus bloga, Sodra metus baigs su deficitu, mokesčių nebus surinkta tiek, kiek planuota, o ekonomikos augimas kitais metais gali būti nulinis”, – įsitikinęs R.Rudzkis.
Vis dėlto jis tikino, kad galbūt kai kam šis sunkmetis išeis į gera. „Po Rusijos finansinės krizės verslininkai peržiūrėjo savo kaštus, išlaidas. Dabar sekasi tiems, kurie gamina pigias būtiniausias prekes, arba eksportuotojams. Sunkiau gyventi prabangos prekių ir paslaugų teikėjams”, – įsitikinęs analitikas R.Rudzkis. Anot jo, nedarbas išties signalizuoja apie nekokias ateities tendencijas – atslinkus nedarbo šmėklai nedidės atlyginimai, žmonės bijos imti paskolas, vartoti, pirkti . „Žmonių lūkesčiai smunka itin sparčiai, jie nežino, ar turės darbą, ar galės grąžinti paskolas, todėl jų neima”, – apie užburtą ekonomikos ratą pasakojo R.Rudzkis. Jis sakė, kad jokių gerų tendencijų ateityje nenusimato. „Ekonomikos sunkmetis mūsų šalyje truks mažiausiai trejus metus, paguodžiamų ženklų kol kas nenusimato”, – sakė analitikas.
Žiema bus sunki
Šeimos finansų ekspertė Julita Varanavičienė paguosti taip pat negalėjo. Anot jos, sudėtingiausias periodas gali trukti 2–3 metus. „Jei žmonės iki šiol gyveno šia diena, artimiausi mėnesiai jiems bus sunkūs. Išlaidos gali viršyti pajamas, o skolintis taps skausminga, – sakė šeimos finansų ekspertė. – Darbo rinkoje situacija nėra skaidri, mintyse reikia žinoti, kad galima netekti darbo, turėti santaupų tokiai dienai.”
Ji tikino, kad santaupos dabar reikalingos saugumo tikslais, nes ateitis neaiški. Pasak analitikės, žmonės linkę taupyti laisvalaikio, transporto, paskolų, išperkamosios nuomos, draudimų sąskaita. „Dabar žmonės perka tik tai, kas būtina, nebegriebiami kai kurie daiktai vien todėl, kad yra madingi. Žmonės atranda turgus, mokosi skaičiuoti ir pamažu tampa finansiškai raštingi, taupesni”, – vardijo šeimos finansų žinovė J.Varanavičienė.
