„Niekada gyvenime neleidau žeminti ir neleisiu žeminti vienos ar kitos tautos, niekada nežeminau jokios tautos ir niekada jos neišskyriau, savo komentaruose komentavau tam tikrus asmenis, vadindamas juos barbarais, žmogžudžiais ir prilygindamas juos prie Putino, ką jis padarė Ukrainoj“, – trečiadienį Seime sakė R.Žemaitaitis.
Parlamentas trečiadienį svarsto, ar tenkinti generalinės prokurorės Nidos Grunskienės prašymą leisti patraukti R.Žemaitaitį baudžiamojon atsakomybėn. Prokurorai nori R.Žemaitaičiui pateikti įtarimus dėl viešo tyčiojimosi, žmonių grupės niekinimo ir neapykantos skatinimo prieš žydų tautybės žmones.
Anot prokuratūros, turimi duomenys leidžia manyti, kad Seimo narys socialiniame tinkle „Facebook“ skelbė antisemitinius tekstus, kuriuose viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.
R.Žemaitaitis Seimo posėdyje citavo, anot jo, lingvistų išvadą, kuria konstatuojama, kad savo pasisakymais jis kritikavęs Izraelio valstybę, o ne neigiamai kalbėjęs apie žydų tautą.
„Izraelio kritika nėra savaime ir neigiama nuomone apie žydus kaip žmonių grupę, skiriamą tautiniu pagrindu, aiškiai ekspertai konstatuoja“, – teigė R.Žemaitaitis.
Seimo komisijos, kuri siūlo Seimui tenkinti generalinės prokurorės prašymą, pirmininkas Bronislovas Matelis sakė, kad komisija neturėjo vertinti ir nevertino R.Žemaitaičio pasisakymų, o sprendė, ar jis nėra persekiojamas politiniu pagrindu.
„Mūsų komisija neturėjo įgaliojimų tirti įrodymų, jų nagrinėti, mes vadovaujamės tuo, ką mums pateikė prokuratūra. Prokurorai patvirtino, jog jokio politinio spaudimo nebuvo, buvo atliekamos ekspertizės, apklaustas pats R.Žemaitaitis, kuris patvirtino, kad tai jo žodžiai, ir ekspertų išvados leido prokuratūrai daryti išvadą, kad galimai padarytas nusikaltimas“, – kalbėjo B.Matelis.
Jis pažymėjo, kad sprendimą dėl siūlymo duoti sutikimą traukti baudžiamojon atsakomybėn komisija priėmė vienbalsiai ir „jokio politinio pamušalo“ šioje byloje nėra.
Generalinė prokurorė į Seimą prašydama panaikinti parlamentaro R.Žemaitaičio teisinę neliečiamybę kreipėsi pirmadienį.
Anksčiau R.Žemaitaitis buvo apklaustas kaip liudytojas, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, tačiau patraukti baudžiamojon atsakomybėn jį galima tik Seimui davus leidimą.
Tam, kad nutarimas dėl parlamentaro teisinės neliečiamybės panaikinimo būtų priimtas, už jį turi balsuoti ne mažiau kaip 71 Seimo narys.
R.Žemaitaitis savo teisinės neliečiamybės klausimą sieja su dalyvavimu artėjančiuose prezidento rinkimuose ir kartoja nemanantis, kad jo pasisakymai kursto neapykantą.
R.Žemaitaitis praėjusių metų gegužės 8-ą, birželio 13-ą, birželio 14-ą ir birželio 15-ą dienomis socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje paskelbė tekstus, kuriuose galimai viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą prieš žydų tautybės žmonių grupę.
Dėl tų pačių įrašų tinkle „Facebook“ R.Žemaitaičiui pradėta ir apkaltos procedūra. Konstitucinis Teismas pernai gruodį priėmė nagrinėti Seimo kreipimąsi dėl galimo priesaikos sulaužymo ir šiurkštaus Konstitucijos pažeidimo.
Jeigu KT konstatuotų, kad Seimo narys pažeidė Konstituciją, parlamentas turėtų balsuoti dėl R.Žemaitaičio mandato panaikinimo.
