Sekite 15min Google
Nors mokslininkas iš Izraelio į Lietuvą kasinėti atvyksta jau šeštą kartą, tokio masto tyrimams buvusių žydų maldos namų vietoje Vokiečių gatvėje vadovauja pirmąkart.
J. Seligmanas sako, kad jam tai – itin asmeniška, nes šioje sinagogoje iki Antrojo pasaulinio karo galėjo melstis ir jo artimieji.
„Mano šeima kilusi iš Lietuvos, (...) turėjau giminaičių, gyvenančių Vilniuje ir kituose miesteliuose, kai kurie iš jų gyveno iki pat 1960 metų, – BNS sakė tyrimo vadovas. – Tai yra savotiškas sugrįžimas namo.“
Prasidėjus karui, maldos namai buvo sudeginti, o sovietmečiu – sulyginti su žeme. Po kurio laiko čia iškilo darželis-mokykla. Ugdymo įstaiga iš čia išsikėlė prieš dešimtmetį, o pastatas galutinai nugriautas pernai.
Tai leido imtis intensyvesnių Vilniaus Didžiosios sinagogos, statytos XVII–XVIII amžiuose, kasinėjimų, ištirti centrinę jos dalį.
„Antroji miesto katedra“
J. Seligmano teigimu, Vilniaus Didžioji sinagoga – vieni didžiausių žydų maldos namų visoje Rytų Europoje.
„Ji apima maždaug 35 ant 35 metrų plotą su devynių metrų aukščio kolonomis. Galima sakyti, kad tai antroji miesto katedra, nes tuo metu žydų tautybės piliečiai sudarė 40 procentų visų gyventojų. Tai buvo jų centrinė sinagoga iš visų 160 Vilniuje“, – BNS sakė J. Seligmanas.
Pasak jo, tuo metu galioję apribojimai žydų maldos namams draudė būti aukštesniems nei bažnyčios, todėl sinagoga statyta žemiau: „Tam, kad sukurtų vidinę erdvę, jie grindis nuleido vienu aukštu žemiau žemės lygio.“
Archeologiniai tyrimai šioje teritorijoje vyksta jau nuo 2011 metų.
„Anksčiau kasinėjimams skirdavome dvi savaites, šį kartą atvykau mėnesiui, nes tai didžiausi tyrimai, kokius iki šiol esame vykdę šioje vietoje“, – pasakojo archeologas.
Tyrimų bendraautorius archeologas Justinas Račas antrina, kad šių metų atradimai vieni reikšmingiausių iki šiol.
„Nors priekinė ir galinė bimos dalys buvo tirtos ankstesniais metais, šiais metais pirmą kartą atidengėme didžiąją dalį centrinės erdvės, kartu atidengdami pilnai dar dvi didžiąsias kolonas, kurios apsupa centrinę pakylą, vadinamą bimą. Taip pat atidengėme naujus grindų dekoro elementus, kurie iki šiol nebuvo žinomi, (...) moterų dalies grindis“, – BNS sakė jis.
J. Seligmano teigimu, bimą iš viso supa keturios kolonos, dviejų pamatus archeologai atrado dar 2021 metų tyrimų metu.
Ant centrinės pakylos puikiai matosi išlikęs grindinys. Centre – simetriška žvaigždė, sudaryta iš aštuonių trikampių. Ją įrėmina apskritimas su papildomais ornamentais aplinkui.
Anot J. Račo, atrasti nauji grindų dekoro elementai iš XIX amžiaus, vaizduojantys gėles, geometrines figūras, sukuria ryškesnį vaizdinį, kaip atrodė centrinė salė: „Tie dekoro elementai mums tuo pačiu rodo, kad sinagoga buvo suskirstyta į tam tikras erdves, kuriose stovėjo suolai, ant kurių rinkosi maldininkai.“
Tūkstančiai archeologinių radinių
Kita vertus, mokslininkas pabrėžia, kad tiek pat reikšmingi ir smulkesni radiniai – plokštelės su žmonių vardais, pavardėmis, vietų numeriais.
J. Račo teigimu, ši informacija leidžia identifikuoti anuomet gyvenusius ir bendruomenei nusipelniusius žmones, kurie galėjo sau leisti turėti asmeninę vietą sinagogoje.
„Išskirčiau kortelę, išgraviruotą hebrajiškais rašmenimis „Malka Širvint“. Mes suprantame, kad „Malka“ tai – moteris, o „Širvint“ galima sieti su Širvintų miestelio pavadinimu. Tikėtina, kad iš ten kilusi jos giminė. Lentelė, galimai, buvo pridėta prie objekto, kurį ponia Malka ar jos šeima galėjo padovanoti sinagogai“, – sakė Vilniaus Gaono žydų muziejaus Istorinių tyrimų skyriaus vedėja Dovilė Čiupaitė-Gylė, rodydama į anksčiau atrastas ir jau restauruotas lenteles.
Tarp žemių sluoksnių rastos lentelės ir su organizacijų pavadinimais, 10 Dievo įsakymų, lėkštė žuviai patiekti per religines šventes, liturginė lėkštė Pesacho šventei.
Visi radiniai nuo tyrimų pradžios yra perduodami Vilniaus Gaono žydų muziejui.
„Šiandien skaičiuojame daugiau nei septynis tūkstančius archeologinių radinių, kuriuos gavome po kasinėjimų“, – BNS teigė D. Čiupaitė-Gylė.
Dalis jų šiuo metu eksponuojami parodoje „Vilniaus Didžiosios sinagogos (pra)radimai“, dalis – saugoma saugyklose. Šiuo metu vyksta derybos ir dėl radinių skolinimo su Izraelyje esančiu muziejumi „Museum of the Jewish People“.
Geros Valios fondo direktorė Indrė Rutkauskaitė BNS sakė, kad po kasinėjimų neplanuojama atkurti Didžiosios sinagogos kaip pastato, jo vietoje turėtų iškilti muziejus.
„Planuojama rasti galimybę Masimiljano Fukso projektui, garsiam architektui, kurio giminė yra kilusi iš Lietuvos. Jame būtų sujungti žydų bendruomenės namai kartu su kultūrine paskirtimi – tai yra muziejumi, kuriame matytume Didžiosios sinagogos pamatus“, – teigė ji.
Mėnesį trukę šiųmečiai kasinėjimai iš esmės baigti, tačiau iki rugsėjo dar tęsis baigiamieji darbai. Juos planuojama vykdyti ir toliau.
Autorė Olivija Švelnikaitė