VRM pateiktais duomenimis, nuo smurto dažniausiai nukenčia moterys, tai yra 76,4 proc. (duomenys iš 2020 m. sausio – spalio mėn.) ir 77,2 proc. per analogišką laikotarpį 2019 m. Pastebima tendencija, kad vis daugiau vyrų taip pat nukenčia nuo smurto artimoje aplinkoje. 2019 m. nukentėjo 22,8 proc. vyrų, o 2020 m. – 23,6 proc.
Skambina rečiau, bet rašo
Vaikų linijos vadovas Robertas Povilaitis teigė, kad pastebėta tendencija – pirmojo karantino metų gerokai sumažėjo kreipimųsi telefonu, taip yra ir per antrąjį karantiną. Tačiau tokio mažėjimo nestebima, kai vaikai kreipiasi internetu.
Skambučių mažėjimas nerodo, kad rūpesčių sumažėjo, greičiau atspindi aplinką, kad vaikai didžiąją dalį laiko yra kartu su tėvais.
„Skambučių mažėjimas nerodo turbūt, kad klausimų ar rūpesčių staiga sumažėjo, tai gal greičiau atspindi aplinką, kad vaikai didžiąją dalį laiko yra kartu su tėvais. Kalbėtis, jeigu sunkumai, nesutarimai, konfliktai yra su tėvais, kreiptis į „Vaikų liniją“ ar kitur yra sudėtingiau. Gal toks privatumo trūkumas.
Jeigu žiūrėtume į skambučius dėl smurto, tai tendencija yra labai panaši – jeigu mažėja skambučių skaičius į „Vaikų liniją“, tai ir kreipimųsi dėl smurto įvairiausio irgi mažėja. Šita tendencija yra ne su visomis temomis. Kai kurios temos yra augančios, nepaisant to, kad mažėja skambučių, bet yra tam tikro augimo – paminėčiau skambučius, kur užsimenama apie savižudybes, valgymo sutrikimus, fizinės sveikatos klausimus ar nerimą ir pan.“, – sakė R.Povilaitis.
Jis taip pat teigė manąs, kad skambučių dėl smurto mažėjimas visiškai nerodo paties smurto mažėjimo, tiesiog vaikai rečiau kreipiasi. „Turime tą tendenciją, kad smurtą patiriančių tiek vaikų, tiek suaugusiųjų yra gerokai daugiau, tik dalis iš jų kartais kreipiasi pagalbos. Mažėjimą labiau lemia pasikeitusios aplinkybės, bet neatspindi tų atvejų skaičiaus, kuris yra realybėje“, – teigė R.Povilaitis, tvirtindamas, kad ieškoma būtų pasiekti tuos vaikus, kuriems galbūt sunkiau kreiptis.
Pranešimų daugėja apie 500 per mėnesį
Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas, kalbėdamas spaudos konferencijoje po susitikimo, teigė, kad pirmosios COVID-19 bangos metu buvo stebimas gana didelis pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje didėjimas, labiausiai balandį, gegužę. Paskui pranešimų skaičius nuslūgo, dabar stebima gana stabili situacija, panaši į ankstesnių metų.
Iki karantino per mėnesį buvo gaunama apie 4,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, dabar – apie 5 tūkst.
„Pasigilinome į europinę bendrą statistiką, tai matome, kad bendrame, ypač europiniame kontekste Baltijos visos trys šalys išsiskiria šiek tiek didesniu smurto artimoje aplinkoje lygiu, taip pat ir nužudymų. Gal kriminologai galėtų atsakyti, kokios gilesnės priežastys tą nulemia“, – kalbėjo A.Paulauskas.
Iki karantino per mėnesį buvo gaunama apie 4,5 tūkst. pranešimų apie smurtą artimoje aplinkoje, dabar – apie 5 tūkst.
A.Paulauskas teigė, kad imtasi prevencinių priemonių, analizuoti turimi duomenys, buvo identifikuotos probleminės šeimos, jose lankomasi, tai esą leido stabilizuoti situaciją. „Ypatingas dėmesys turi būti skiriamas ankstyvai prevencijai, ypač per ugdymą jaunimo, tokiu būdu nukreipiant mūsų resursus ir pajėgas į smurto artimoje aplinkoje priežastis. Mes, policija, jau kovojame su pasekmėmis“, – kalbėjo policijos atstovas.
Alkoholis skatina, bet nėra priežastis
Lietuvos moterų teisių įtvirtinimo asociacijos vadovė Jurgita Cinskienė sakė, kad abiejų karantinų metu statistika labai panaši. Karantinams tik prasidedant skaičiai mažėjo, bet po 4-5 savaičių tiek pirmojo, tiek antrojo karantino metu pastebimas 20 ir daugiau proc. pranešimų daugėja.
„Deja, specializuotos pagalbos centrus pranešimai pasiekia tik tais atvejais, kai pradedami ikiteisminiai tyrimai, todėl dar ir dar kartą pabrėžiame apsaugos nuo smurto orderio įvedimo svarbą naujajame įstatymo projekte. Tik tokiu būdu galėtume suteikti apsaugą ir pagalbą tiems asmenims, kurie nepatenka į tuos 20 proc., kai pradedami ikiteisminiai tyrimai“, – kalbėjo J.Cinskienė.
Ji pabrėžė ir priklausomybių bei smurto artimoje aplinkoje koreliaciją. „Buvo išsakyta mintis, kad dažnai smurto artimoje aplinkoje atveju pastebima ir priklausomybių problema. Deja, kalbant apie mokslinius tyrimus, turime vienintelį tyrimą, vertinant smurto artimoje aplinkoje problemą. Jis atliktas 1998 m., didelis būtų poreikis tuos tyrimus atnaujinti.
Smurto priežasčių reikia ieškoti patriarchalinio pobūdžio nuostatomis, kurios gajos mūsų visuomenėje.
Bet mūsų turimi duomenys rodo, kad turime 65 proc. nukentėjusiųjų, kurie pasisakė, kad iš tiesų smurtinio epizodo metu smurtavęs asmuo buvo vartojęs alkoholio. Ir tik 4 proc. atvejų tiek smurtavęs, tiek nukentėjęs asmuo buvo pavartoję alkoholio. Kalbant apie priklausomybę nuo narkotinių medžiagų, procentas yra dar mažesnis – tik apie du.
Tendencija tokia, kad daugiau pranešimų gauname iš alkoholio pavartojusių asmenų, nes tiesiog šitie žmonės nejaučia tokios didelės gėdos, išnešdami tokią problemą į viešumą“, – kalbėjo J.Cinskienė.
Vis dėlto užsienio šalių patirtys rodo, kaip sakė J.Cinksienė, kad priklausomybė nuo alkoholio, jo vartojimas dažniau iššaukia smurtinius epizodus, bet tai nėra tiesioginė smurto priežastis: „Smurto priežasčių reikia ieškoti patriarchalinio pobūdžio nuostatomis, kurios gajos mūsų visuomenėje. Dėl tos priežasties ir kalbame, kad Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme būtina pagaliau įtvirtinti smurto lyties pagrindu sąvoką.“
Moterų organizacijos kartoja tai jau kelis dešimtmečius.
Ledkalnio viršūnė
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė apgailestavo, kad turimi skaičiai yra tik ledkalnio viršūnė. „Tai susiję su tuo, kad žmonės – suaugę, vaikai, būdami karantino sąlygomis užsidarę namuose neturi galimybės pranešti, paprašyti pagalbos. Reikia galvoti apie tai, kaip žmonės, vaikai galėtų pranešti, informuoti, gauti pagalbą“, – teigė ministrė.
VRM, kaip teigė ministrė, yra patvirtinusi priemonių planą, kuris skirtas būtent patiriantiems smurtą artimoje aplinkoje. Viena iš galimybių, kad pranešti apie smurtą būtų galima ne tik skambučiu į Bendrąjį pagalbos centrą, bet ir trumpąja žinute. Taip pat turėtų būti pagerintas informacijos apie galimą pagalbą smurto aukoms, o savivaldybės galėtų numatyti izoliacijos patalpas smurto aukoms.
A.Bilotaitė teigė, kad aktyviau turėtų įsitraukti savivaldybės, reikėtų didesnio dėmesio prevencijai, švietimui.
