21 proc. respondentų nurodė tokioms situacijoms manantys esą pasirengę, o 9 proc. nežino arba neatsakė.
Kiek labiau pasiruošę Lietuvoje jaučiasi vyrai, 30–49 metų amžiaus gyventojai, tie, kurių šeimos pajamos viršija 2 tūkst. eurų, didmiesčių gyventojai.
Mažiau pasiruošę jaučiasi senoliai, skurdžiau gyvenantys, kaimo gyventojai.
Lyginant gyventojus pagal darbo sritis, labiausiai pasiruošę jaučiasi vadovai ir verslininkai, mažiausiai – pensininkai, namų šeimininkai, bedarbiai.
Be to, labiau pasirengę jaučiasi turintieji vaikų iki 18 metų, taip pat lietuviai, lyginant su kitų tautybių šalies gyventojais.
Respondentų klausta: „Kaip jūs manote, ar, praėjus trejiems metams nuo karo Ukrainoje pradžios, jūs esate pasiruošęs (–usi) įvairioms galimoms ekstremalioms situacijoms?“.
Reprezentatyvią gyventojų apklausą kovo 8–24 dienomis LRT užsakymu atliko rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų kompanija „Baltijos tyrimai“. Tyrimo metu buvo apklausta 1020 pilnamečių Lietuvos gyventojų.
