Paklausti, ar, jų nuomone, Lietuvos lenkai yra diskriminuojami, teigiamą atsakymą pasirinko 3,9 proc. respondentų, „greičiau taip“ atsakė 6,5 proc. Kad lenkai tikrai nėra diskriminuojami, teigė 59,6 proc. apklaustųjų, 23,1 proc. sakė, jog „greičiau ne“, rašo portalas delfi.lt.
Pasiteiravus, kas daugiausia prisideda prie Lietuvos lenkų problemų eskalavimo, 29,1 proc. pasirinko atsakymą „Lietuvos ir Lenkijos politikai vienodai“, 17,2 proc. manė, kad daugiausia problemas eskaluoja Lietuvos politikai lenkai, o 15,5 proc. nurodė Lenkijos politikus. Kad kalčiausi Lietuvos politikai lietuviai manė tik 2,7 proc. apklaustųjų. Ketvirtadalis gyventojų (25,6 proc.) teigė, kad kad daugiausia prie Lietuvos lenkų problemų eskalavimo prisideda patys Vilniaus krašto gyventojai lenkai.
Apklausą rugsėjo 12-19 dienomis atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Apklausti 1007 Lietuvos gyventojai nuo 18 iki 75 metai.
Lietuvoje gyvena apie 200 tūkst. lenkais save laikančių žmonių. Lietuvos lenkų rinkimų akcijos politikai ir jiems paramą kartais išsakantys Varšuvos pareigūnai piktinosi naujuoju Lietuvos Švietimo įstatymu, kuriuo stiprinamas lietuvių kalbos dėstymas tautinių mažumų mokyklose. Lietuvos pareigūnai priekaištus atmetė, pabrėždami, kad taip artėjama prie europinių standartų dėl valstybinės kalbos mokymo ir norima padėti tautinėms mažumoms geriau išmokti lietuvių kalbą.