Iš viso šiais metais planuojama patikrinti 90 ežerų ir tvenkinių visoje Lietuvoje. Vandens telkiniai patikrinimams atrinkti įvertinus galimas taršos rizikas.
Reidų metu aplinkosaugininkai tikrina nuotekų išleistuvus, vertina, ar jie registruoti atsakingų institucijų duomenų bazėse ir ar prie jų nėra neteisėtai prijungtų nuotekų. Taip pat tikrinama, kaip šalia ežerų ir tvenkinių esančiose sodybose bei gyvenamuosiuose namuose tvarkomos nuotekos, ar tinkamai eksploatuojamos individualios nuotekų tvarkymo sistemos ir ar gyventojai turi nuotekų išvežimą patvirtinančius dokumentus.
Patikrinimai jau atlikti įvairiuose šalies regionuose – nuo Dusios, Galadusio, Grūto ir kitų Alytaus regiono vandens telkinių iki Platelių, Masčio, Talkšos, Sartų ir Rubikių ežerų, Kupiškio tvenkinio, Žaslių ežero ir kitų vandens telkinių.
Nors nelegalių nuotekų išleistuvų iki šiol nenustatyta, aplinkosaugininkai vertina ir individualių nuotekų tvarkymo sistemų priežiūrą. Ankstesnių patikrinimų metu buvo nustatyta atvejų, kai gyventojai negalėjo pateikti nuotekų išvežimą patvirtinančių dokumentų arba nebuvo atlikę privalomųjų nuotekų valymo įrenginių laboratorinių tyrimų. Kai aplinkos tarša nenustatoma, informacija apie galimus nuotekų tvarkymo infrastruktūros ar jos eksploatavimo pažeidimus perduodama savivaldybėms arba kitoms atsakingoms institucijoms pagal kompetenciją.
Patikrinimai bus tęsiami rudenį
Spalį ir lapkritį aplinkosaugininkai planuoja patikrinti likusius į reidų planą įtrauktus vandens telkinius. Tarp jų – Didžiulio (Daugų), Dusios, Galadusio, Giluičio, Grūdos, Grūto, Latežerio, Nedzingio, Seirijo, Šlavanto, Verniejaus, Vištyčio, Lūksto, Paršežerio, Kretuonykščio, Ligajų, Lukšto, Nikajo, Sarių, Veprio, Vidinksto, Zaduojo, Žiezdro, Žiezdrelio ir Sartų ežerai, Pilvės–Vabalkšnės, Skuodo bei Utenos tvenkiniai ir kiti plane numatyti vandens telkiniai.
Tais atvejais, kai nustatoma aplinkos tarša ar padaroma žala aplinkai, tyrimą atlieka Aplinkos apsaugos departamentas. Pažeidėjams taikoma teisės aktuose numatyta atsakomybė, jie įpareigojami pašalinti pažeidimus, taip pat apskaičiuojama aplinkai padaryta žala.
Tiksliniais reidais siekiama kuo anksčiau nustatyti galimus taršos šaltinius, užkirsti kelią nuotekų patekimui į aplinką ir prisidėti prie geresnės šalies ežerų bei tvenkinių ekologinės būklės.
Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad tinkamas nuotekų tvarkymas yra būtinas siekiant apsaugoti vandens telkinius nuo taršos. Svarbiausia informacija apie nuotekų kaupimo rezervuarų ir biologinių nuotekų valymo įrenginių naudojimą pateikiama Departamento parengtoje atmintinėje „Nuotekos“.
