Spektaklis Ursulai von der Leyen?
Įrašas apie pasiruošimą būsimoms pratyboms vienoje „Facebook“ paskyroje pasirodė pirmadienį. Čia nuolat skelbiami prorusiški ir Lietuvos sprendimus kritikuojantys įrašai.
„Vos prieš savaitę valdžia uždarė oro erdvę pasienyje su Baltarusija – žinoma, vėlgi „grėsmė“ ir „saugumas“, – teigiama jame. – Tokios pratybos rengiamos dešimtmečius, bet dabar baiminamės, kad gyvename ant katastrofos slenksčio.
Oro erdvė uždaryta iki 2025 m. spalio mėn. (!), bet jau kalbama apie pratęsimą. „Laikina priemonė“ virsta nuolatiniu spaudimo įrankiu.
Tikroji priežastis? Šiandien atvyko (Europos Komisijos pirmininkė) Ursula von der Leyen. Ar nemanote, kad jos akivaizdoje visa tai tėra vaidyba?
Kol mes priprantame prie draudimų, tikros problemos – ekonomika, sveikatos apsauga, kultūra – lieka pamirštos. Kiek dar leisime valdžiai manipuliuoti mūsų baimėmis?“
Tekstu autorė pasidalijo vienoje „Facebook“ grupėje ir dar priminė apie tai jau rašiusi rugpjūčio 21 d. Tuomet ji išdėstė panašias mintis: „Mūsų vyriausybė vėl paslėpė savo bejėgiškumą ir paranoją už žodžių „grėsmė“ ir „saugumas“. Dalis oro erdvės pasienyje su Baltarusija uždaryta dėl pratybų „Vakarai“ – tai ne apsauga, o tiesiog spektaklis.
Tai padaryta atsižvelgiant į saugumo situaciją ir visuomenei kylančias grėsmes, įskaitant rizikas, kylančias civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų.
Tokios pratybos vyksta dešimtmečius, tačiau dabar bandoma įteigti, kad gyvename katastrofos slenksčio zonoje, o vienintelė reakcija – nauji apribojimai ir karinės priemonės. Apribojimai paskelbti iki 2025 m. spalio, tačiau jau kalbama apie jų pratęsimą. Tai reiškia, kad „laikina priemonė“ tampa nuolatiniu spaudimo įrankiu.
Valdžia sąmoningai kuria nuolatinės baimės atmosferą, kurioje bet koks sprendimas pateisinamas žodžiu „saugumas“. Toks panikos kurstymas taip pat tarnauja dar vienam tikslui – pateisinti nuolat didėjančias karines išlaidas ir stiprinti korupcinius ryšius, susijusius su gynybos sutartimis.
Galų gale šalis virsta tarsi kariniu stovyklos modeliu, kur žmonės turi priprasti prie apribojimų ir nuolatinių grėsmių, tuo tarpu tikros problemos – ekonomika, sveikatos apsauga, kultūra – lieka pamirštos“.
Kariuomenė gali numušti
Baltarusijos ir Rusijos ginkluotųjų pajėgų pratybos „Zapad 2025“ vyks rugsėjo viduryje. Dėl to apribotas orlaivių skraidymas Baltarusijos pasienyje nuo Rūdninkų iki Pabradės poligonų.
Laikinas draudimas įsigaliojo rugpjūčio 13-osios naktį ir tęsis iki spalio 1 d. Jis taikomas ir pilotuojamiems orlaiviams, ir dronams.
Susisiekimo ministerija naujas oro erdvės zonas, kuriose draudžiami skrydžiai, patvirtino atsižvelgdama į valstybės reikšmės saugomų teritorijų apsaugos poreikį. Skrydžiai čia galimi išskirtiniais atvejais gavus Lietuvos kariuomenės vado leidimą.
Transporto kompetencijų agentūros pateiktame žemėlapyje matyti, kad ribojimas apims zoną, kuri supa Vilnių ir siekia Medininkų bei Pabradės poligonų teritorijas. Apatinė jos riba siekia žemės paviršių, viršutinė – maždaug 3,65 km aukštį.
Visų orlaivių pilotai prieš kiekvieną skrydį privalo pasitikrinti, kur vietose skraidyti draudžiama. LRT radijo laida „Ryto garsai“ citavo Transporto saugos administracijos duomenis, kad per pastaruosius penkerius metus buvo užregistruoti devyni tokie pažeidimai.
Jei nepavyksta identifikuoti į neskraidymo zoną įskridusio objekto ar susisiekti su jo pilotu, kariuomenė turi teisę orlaivį numušti.
Kaip matyti iš Susisiekimo ministerijos motyvų ir kariuomenės atstovų paaiškinimų, oro erdvė tam tikroje teritorijoje uždaryta ne siekiant paskatinti baimės atmosferą ir kurstyti paniką.
Tokie komentarai atitinka Kremliaus propagandą, esą įvairūs Lietuvos valdžios sprendimai yra nepamatuoti, nukreipti prieš šalies interesus ir gyventojų gerovę, skirti specialiai žmonėms kiršinti ir tarpvalstybiniams santykiams bloginti.
Sprendimas – po įskridusių dronų
Sprendimas uždrausti orlaivių judėjimą tam tikroje teritorijoje paaiškintas šiame Krašto apsaugos ministerijos (KAM) įraše jos „Facebook“ paskyroje.
Rusija yra giliai įklimpusi kare su Ukraina ir skirti didesnius pajėgumus tik „Zapad“ mokymams tiesiog fiziškai negali.
„KAM inicijavus laikinųjų draudžiamų zonų paskelbimą, Lietuvos kariuomenės vado prašymu, suderintu su Transporto saugos administracija, oro erdvės laikinąsias draudžiamąsias zonas netoli sienos su Baltarusija nustatė susisiekimo ministras.
Tai padaryta atsižvelgiant į saugumo situaciją ir visuomenei kylančias grėsmes, įskaitant rizikas, kylančias civilinei aviacijai dėl nepilotuojamų orlaivių oro erdvės pažeidimų, taip pat atsižvelgiant į poreikį sukurti reikiamas sąlygas Lietuvos kariuomenei vykdyti įstatymų nustatytas užduotis taikos metu reaguojant į tokius ir panašius oro erdvės pažeidimus.
Draudimas orlaiviams skraidyti uždarytose oro erdvės zonose galios iki spalio 1 d., tačiau draudimą gali būti prašoma pratęsti, jei grėsmė dėl nepilotuojamų orlaivių patekimo į Lietuvos oro erdvę nesumažės.“
Tokį sprendimą paskatino liepą į Lietuvą įskridę du rusiški dronai „Gerbera“. Vienas iš jų gabeno sprogmenis.
Taip pat skaitykite: Lietuva prašo NATO sąjungininkes dislokuoti papildomus antidroninius pajėgumus
Taip pat skaitykite: Kokią žalą galėtų padaryti Gaižiūnų poligone rastas bepilotis su sprogmeniu?
Mokysis naudoti branduolinius ginklus
„Zapad 2025“ yra suplanuotos bendros Rusijos ir Baltarusijos strateginės karinės pratybos. Jos vyks Baltarusijoje rugsėjo 12-16 d.
Minsko teigimu, jose bus patikrintas abiejų šalių – vadinamosios Sąjunginės valstybės – gynybinis pasirengimas. Pagrindinė veikla suplanuota centrinėse mokymo vietose netoli Barysavo, o daliniai bus abipusiai perkeliami tarp dviejų valstybių.
Kaip reikalauja valstybės vadovas, turime būti pasiruošę viskam. Matome situaciją prie vakarinių ir šiaurinių sienų ir negalime ramiai stebėti militarizacijos ir karinės veiklos.
Nors anksčiau jos buvo rengiamos kas dvejus metus, šiemetės „Zapad“ bus pirmos nuo Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022-aisiais. Valdžios institucijos mini sumažintą jų formatą ir dislokacijas giliau Baltarusijoje.
Baltarusija oficialiai paskelbė, kad pratybose turėtų dalyvauti maždaug 13 tūkst. karių. Tai būtų gerokai mažiau nei 200 tūkst., esą dalyvavusių „Zapad 2021“ prieš pat įsiveržimą į Ukrainą. Tiesa, analitikai pažymi, kad ankstesnių pratybų duomenys kartais netiksliai atspindi realų mastą ir veiksmų pasiskirstymą. Kai kurie dabar tikisi didesnių faktinių karių skaičių.
Pratybose daugiausia dėmesio žadama skirti karių formacijų naudojimui siekiant užtikrinti Sąjunginės valstybės karinį saugumą. Baltarusijos ir Rusijos pajėgos ketina praktikuoti oro gynybą ir atremti priešo sabotažo grupuotes. Pareigūnai neslepia, kad pratybos apims ir su branduolinių ginklų bei Rusijos raketų sistemos „Orešnik“ naudojimu susijusius mokymus.
„Kaip reikalauja valstybės vadovas, turime būti pasiruošę viskam. Matome situaciją prie mūsų vakarinių ir šiaurinių sienų ir negalime ramiai stebėti militarizacijos ir karinės veiklos. Demonstruojame atvirumą ir taikius ketinimus, tačiau parakas visada turi būti sausas“, – rugpjūčio vidury per spaudos konferenciją sakė Baltarusijos gynybos ministras Viktoras Chreninas.
Pasak ministro, pratybose bus mokoma panaudoti branduolinius ginklus, kuriuos jis pavadino svarbiu strateginio atgrasymo elementu, ir „Orešnik“. Pastaroji sistema apibūdinama kaip galinti neštis branduolinį ginklą. Baltarusijai ją planuojama pristatyti iki šių metų pabaigos.
ES analitikai perspėja, kad pratybos gali būti išnaudotos spaudimui netoli rytinio NATO flango arba būti eskalacijos priedanga, net jei oficialiai pristatomos kaip gynybinės.
Taip pat pabrėžiama pasikartojanti tendencija, kai viešai skelbiamas dalyvių skaičius yra netoli ribos, kurią peržengus Vienos dokumentas numato privalomą stebėjimą. Beje, Minskas skelbė pakvietęs visas 56 šio Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos dokumento valstybes ir papildomus partnerius, įskaitant NATO šalis bei akredituotus karinius atašė, stebėti pratybas.
Ruošiasi ir NATO
Pratyboms „Zapad“ ruošiasi ne vien Lietuva, bet ir kitos NATO valstybės. Liepos pabaigoje portalas 15min klausė Lietuvos kariuomenės generolo leitenanto Remigijaus Baltrėno, neseniai pradėjusio eiti aukštas pareigas NATO būstinėje, ko galime tikėtis iš netrukus vyksiančių pratybų.
Rugsėjį didelės karinės agresijos prieš Baltijos šalis tikimybė yra labai maža (subjektyviai duočiau iki 10 proc.). Kita vertus, „Zapad 2025“ gali sukurti kitokius grėsmių scenarijus.
„Zapad“ pratybos savo mastu ir apimtimis neprilygsta ir nebus didesnės negu buvo 2021 m., – pažymėjo karininkas. – Rusija yra giliai įklimpusi kare su Ukraina ir skirti didesnius pajėgumus tik „Zapad“ mokymams tiesiog fiziškai negali.
Tai, kad tie mokymai didžiąja dalimi vyks Baltarusijos teritorijoje, yra viešai deklaruota pagal Vienos konvenciją. Pasakomis, kad bus iki 13 tūkst. karių, niekas netiki – žinoma, kad bus daugiau, tik bus apjungta.
Tačiau pačios grėsmės, kad „Zapad“ mokymų kontekste būtų kažkas rimčiau, ko nebuvo anksčiau, NATO žvalgyba, NATO stebėsena nematome.
Žinoma, reakcija į „Zapad“ yra. Jau dabar NATO valstybės vykdo pagal grafiką sudarytus mokymus, nuo gegužės dislokuojami vienetai ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje, papildomai permetami iš Prancūzijos, Vokietijos, Jungtinių Valstijų.
Visa tai yra susiję su tuo, kad per mokymą yra didinama NATO kariuomenių parengtis ir ruošiamasi vadinamai kulminacijai, kuri yra dvi savaites iki mokymų, dvi savaitės mokymų ir dvi savaites po mokymų.
Tai NATO daro tame pačiame kontekste – mokymai, perdislokavimas. Tai yra siejama su parengties didinimu ir šešėliavimu to, ką rusai daro ir Baltarusijos teritorijoje, ir Kaliningrado srityje.“
Agresijos – 10 proc. tikimybė?
Politologas Tomas Janeliūnas dar balandį išsakė įvairių įžvalgų apie „Zapad 2025“. Nei karinės galimybės, nei politinių sprendimų argumentai esą neskatina Rusijos dabar imtis naujos karinės agresijos.
„Ar šiemet gali būti rengiamasi kokiam nors panašiam scenarijui, tik jau prieš Baltijos šalis? – tuomet ekspertas klausė savo komentare ir pats atsakė: – Gali, bet tai yra labai mažai tikėtinas scenarijus“.
Pasak jo, esminiai veiksniai, lemsiantys Rusijos pasirengimą (techninės galimybės) ir nusiteikimą (politinis apsisprendimas) per ar po pratybų imtis naujos karinės agresijos, yra karo situacija Ukrainoje ir Kremliaus santykiai su Donaldo Trumpo administracija.
„Reikšmingas rusijos karių perkėlimas į Baltarusiją įmanomas tik tuomet, jei Ukrainoje įsigalios paliaubos ore ir sausumoje“, – rašė politologas.
T.Janeliūno vertinimu, politinį apsisprendimą sukurti naują karo frontą Europoje lemia Vladimiro Putino ir D.Trumpo santykių dinamika. Manipuliacinis jų santykis šiuo metu esąs didžiausias strateginis Maskvos pranašumas.
„Rugsėjį didelės karinės agresijos prieš Baltijos šalis tikimybė yra labai maža (subjektyviai duočiau iki 10 proc.), – pažymėjo jis. – Kita vertus, „Zapad 2025“ gali sukurti kitokius grėsmių scenarijus“.
Scenarijus dėlioja įvairius
Ukrainos portalo „The Kyiv Independent“ teigimu, panašios nuomonės laikosi ir kai kurie kitų šalių analitikai, nors neatmetama, kad dešimtmečio pabaigoje Rusija turi užmojų įsiveržti toliau į Europą ir skaldyti NATO.
„Bendros Rusijos ir Baltarusijos pratybos „Zapad“ reguliariai kelia nerimą Europoje, – rugpjūčio pabaigoje skelbė portalas. – Nors šios pratybos menkai užmaskuotos kaip gynybinėmis, jos jau daugiau nei dešimtmetį vis apkartina Baltarusijos santykius su kaimyninėmis šalimis. Šį rugsėjį jos vėl bus rengiamos.
Penktosios pratybos „Zapad 2025“ buvo sumažintos ir perkeltos toliau nuo sienos, bet vis tiek kelia įtarimų. Mat pastarosios „bendros pratybos“ – „Union Resolve“ 2022 m. pradžioje – buvo panaudotos siekiant užmaskuoti Rusijos puolimo pajėgų, kurios tų metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, telkimą.“
Pastarosios „bendros pratybos“ – „Union Resolve“ 2022 m. pradžioje – buvo panaudotos siekiant užmaskuoti Rusijos puolimo pajėgų, kurios tų metų vasarį įsiveržė į Ukrainą, telkimą.
Politikos analitikas Artsiomas Shraibmanas savo ruožtu išdėstė kitus hipotetinius Kremliaus provokacijų scenarijus. Rusija esą gali atgaivinti migracijos krizę ir surengti mirtiną pasienio susirėmimą arba padidinti įtampą dėl prieigos prie Kaliningrado.
Taip pat – atnaujinti oro antskrydžius Ukrainoje, siekdama išprovokuoti atsakomąsias priemones prieš Baltarusiją, o tai priverstų laikytis gynybos įsipareigojimų pagal 2024 m. gruodžio Baltarusijos ir Rusijos sudarytą karinę doktriną.
15min verdiktas: trūksta konteksto. Įrašai, esą Baltarusijos pasienio uždarymas orlaiviams tėra vaidyba ir skirtas baimės atmosferai kurti, atitinka Kremliaus propagandą, esą įvairūs Lietuvos valdžios sprendimai yra nepamatuoti, nukreipti prieš šalies interesus ir gyventojų gerovę, skirti specialiai žmonėms kiršinti ir tarpvalstybiniams santykiams bloginti.
Visa atsakomybė už bet kokį turinį, remiamą Europos žiniasklaidos ir informacijos fondo (European Media and Information Fund, EMIF), tenka autoriui(-iams), ir turinys nebūtinai atspindi EMIF bei Fondo partnerių, Calouste Gulbenkian fondo ir Europos universitetų instituto pozicijas. Daugiau informacijos rasite adresu https://gulbenkian.pt/emifund/disclaimer/.
