„Nesu davęs jokio interviu ar daręs kokio nors pareiškimo šiuo klausimu, juo labiau kaltinančio estų kariškius, bet prisiimu atsakomybę dėl radijo diskusijoje paskubomis ištartų žodžių ir apgailestauju dėl jų netikslios interpretacijos. Nors tai esu viešai patikslinęs jau anksčiau, deja, spausdintoje žiniasklaidoje šiai informacijai dėmesio skirta nebuvo“, – pranešime spaudai cituojamas A. Anušauskas.
A. Anušauskas taip pat pabrėžė, jog po Alesio Beliackio atvejo Lietuva preciziškai įvertina kiekvieną teisinės pagalbos prašymą ir kai kuriuos jų atmeta remdamasi šalių susitarimu, o, kalbant apie šį konkretų atvejį, sprendimas apskritai priklauso Generalinės prokuratūros kompetencijai.
A. Anušauskas praėjusią savaitę pareiškė, jog liepos 4 dieną švedų pilotų padarytas Lietuvos ir Baltarusijos sienos pažeidimas įvyko dėl tuomet Karmėlavoje budėjusių karių klaidos.
„Viena nedidelė klaida nulemia daug. Manau, kad šiuo atveju atsiskleis, kur buvo padaryta klaida: orlaiviai radaruose matomi, jų greitis techniškai nustatomas. Kadangi nebuvo atpažinimo, radijo ryšio su švedų orlaiviu nebuvo, automatiškai uždėtos žymės: iš Pociūnų pakilo – „atpažintas“, į Lietuvos oro erdvę dingęs lėktuvas grįžo, reikėjo žymėti „neatpažintas“, bet jis buvo pažymėti „atpažintas“, – Žinių radijui sakė A.Aušauskas.
„Ką aš galiu pasakyti? Budėjo estų pamaina. Karmėlavoje yra lietuviai, estai ir latviai. Budėjo estų pamaina. Mes estų pareigūnams nieko nepadarysim“, – teigė A. Anušauskas.