Plano įgyvendinime dalyvauja Vyriausybės kanceliarija, Policijos departamentas ir Lietuvos kriminalinės policijos biuras, Valstybės saugumo departamentas, Krašto apsaugos ministerija ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba, Jaunimo reikalų agentūra, Generalinė prokuratūra, taip pat kiti partneriai.
Bendrų veiksmų koordinaciją užtikrina LRVK Nacionalinis krizių valdymo centras. Numatyta, kad didžioji dalis priemonių bus įgyvendinta iki šių metų pabaigos, o pagal poreikį – tęsiamos ir vėliau.
Verbavimas jau vyksta – nuo „smulkmenų“ iki nusikaltimų
Institucijų vykdomi tyrimai, turima informacija ir viešai žinomi pavyzdžiai iš kitų šalių rodo, kad priešiškų valstybių tarnybos vis dažniau taikosi į vaikus ir paauglius, ypač į socialiai pažeidžiamų grupių jaunuolius. Verbavimas dažnai prasideda nuo iš pažiūros nekaltų pasiūlymų – nupiešti grafitį su politinio, provokacinio turinio žinute, nufotografuoti objektą, perduoti ar palikti daiktą, atlikti smulkią užduotį už atlygį. Vėliau tokie veiksmai gali būti eskaluojami į rimtus nusikaltimus, keliančius grėsmę tiek vaikų, tiek valstybės saugumui.
„Norime, kad kiekvienas vaikas ir paauglys Lietuvoje žinotų: jei jis traukiamas į priešiškus tinklus, jis nėra vienas. Yra suaugusieji, yra institucijos ir yra pagalba. Svarbiausia suprasti – vaikai šiose situacijose nėra kaltininkai, jie yra taikinys. Todėl valstybės pareiga yra veikti iš anksto: informuoti, apsaugoti ir suteikti aiškią pagalbą tiems, kam jos reikia. Tai ir yra stiprios, atsparios visuomenės pagrindas“, – sako Vyriausybės kancleris Eitvydas Bingelis.
Institucijų veiksmų pagrindas – aiški ir vaikams bei jaunimui suprantama prevencinė nuostata: „Atpažink. Nesivelk. Pranešk“. Ji bus nuosekliai taikoma visose švietimo, prevencijos ir informavimo priemonėse.
Ypatingas dėmesys skiriamas socialiai pažeidžiamiems vaikams ir jaunuoliams, nes būtent jie dažniausiai tampa verbuotojų taikiniu – dėl finansinių sunkumų, socialinės atskirties ar didesnio pažeidžiamumo internete.
„Tai nėra vien komunikacinė kampanija. Tai – institucijų susitelkimas ir kompleksiniai veiksmai: rekomendacijos pedagogams ir socialiniams darbuotojams, prevencija mokyklose, darbas su jaunimu ir šeimomis, taip pat aiškūs reagavimo algoritmai, jei kyla įtarimų dėl verbavimo“, – pabrėžia kancleris E.Bingelis.
Kas daroma?
Įgyvendinant NKVC koordinuojamą planą, šiuo metu yra vykdomos kelios priemonės. Pirmiausia, parengtos rekomendacijos vaikams ir su jais dirbantiems specialistams, kaip atpažinti verbavimo požymius ir saugiai reaguoti. Be to, parengti su minėta problema susiję aiškūs veikimo algoritmai mokykloms, jaunimo darbuotojams ir socialinių paslaugų teikėjams. Šie dokumentai institucijoms ir įstaigoms bus išplatinti ir pristatyti artimiausiu metu. Kartu kompetentingi specialistai rengs prevencinius susitikimus ugdymo įstaigose bei savivaldybėse.
Taip pat bus stiprinama pagalba pažeidžiamoms vaikų grupėms, dirbant per vaiko teisių, socialinių ir jaunimo paslaugų sistemas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad numatytų priemonių sąrašas plėsis, jis bus koreguojamas atsižvelgiant į besikeičiančią saugumo aplinką ir į patirtis bendraujant su vaikais ir specialistais.
Rekomendacijos vaikams ir paaugliams, jų tėvams ir su jais dirbantiems specialistams.
