Agentūros „East West Consulting“, įdarbinančios lietuvius užsienyje, duomenimis, pragyvenimo išlaidos Lietuvoje jau pasiekė, o kai kam jau ir pralenkė Skandinavijos, Didžiosios Britanijos bei kitų išsivysčiusių Europos šalių lygį. Atlyginimams nebekylant, vis daugiau tautiečių vėl dairosi į Vakarus.
„Daugiau nei pusė mūsų apklausoje dalyvavusių respondentų teigė, jog grįžus į Lietuvą, užsienyje uždirbtų pinigų užtenka pragyvenimui ir susimokėti už mokslą. Minimalus atlyginimas Didžiojoje Britanijoje, pavertus litais, daugiau kaip 4 kartus didesnis nei Lietuvoje, o pragyvenimo lygis jau suvienodėjo. Kai kurios prekės Lietuvoje brangesnės“, – pasakojo „East West Consulting“ direktorė Kristina Mečinskaitė.
Minimalus 168 darbo valandų mėnesinis atlyginimas Didžiojoje Britanijoje yra 4,2 tūkst. Lt, Lietuvoje – 800 Lt. Vidutinė 3 miegamųjų namo nuomos kaina Didžiojoje Britanijoje yra 2,7-3 tūkst. Lt per mėnesį, Lietuvoje – 2-3 tūkst. Lt.
Skiriasi ir maisto produktų kainos: D.Britanijoje vištiena kainuoja 9,5 Lt/kg, pienas – 3 Lt/l, duona 2,6 Lt/0,8 kg. Lietuvoje atitinkamai vištiena – 9 Lt/kg, pienas 2,29 Lt/l, duona 3,79/0,5 kg.
Užtenka ir minimumo
„Britanijoje vidutiniškas 5 tūkst. Lt mėnesio atlyginimas nekvalifikuotiems, kartais net kalbos nemokantiems darbininkams, dirbantiems fabrikuose ar viešbučiuose, tikrai yra geras. Lietuvoje tiek uždirba retas kvalifikuotas darbuotojas“, – komentavo K.Mečinskaitė.
Jos teigimu, technologijų, statybos srityse bei administracijoje dirbantys asmenys per mėnesį ten vidutiniškai uždirba 6-10 tūkst. Lt, beveik 5 proc. tokių darbuotojų – daugiau nei 10 tūkst. Lt.
„Nieko stebėtina, kad žmonės grįžta uždarbiauti į užsienio šalis. Norint gyventi pilnavertį gyvenimą bei visiškai patenkinti savo poreikius ir susitaupyti, ten pakanka net minimalaus atlyginimo. Nedrįsčiau prognozuoti, kad bus dar viena emigracijos banga, bet bangelė – tikrai“, – įsitikinusi K.Mečinskaitė.
Ieško, kur geriau
Pasak ekonomistų, situacija šalyje nėra gera. „Ekonominiai pokyčiai šiuo metu nemalonūs, tačiau visu svoriu krizę pajusime 2009 m. Nenuostabu, kad žmonės sunerimę ir linkę emigruoti“, – sakė „DnB Nord“ banko vyresnioji analitikė Jekaterina Rojaka.
Minimalus atlyginimas Didžiojoje Britanijoje, pavertus litais, daugiau kaip 4 kartus didesnis nei Lietuvoje, o pragyvenimo lygis jau suvienodėjo, – sakė K.Mečinskaitė.Anot jos, emigracijos banga neslūgs, o galbūt ir didės. „Visame pasaulyje dabar nekoks metas. Tačiau laisvas judėjimas Europos Sąjungoje išliks, o, kadangi diržus veržtis galima tik iki tam tikros ribos, natūralu, kad žmonės ieško, kur gyventi geriau“, – teigė J.Rojaka.
Ekonomistas Romas Lazutka pastebėjo, jog emigracijai įtakos turi ne tik ekonominė situacija, bet ir valstybės požiūris.
„Antiemigracinės priemonės, kurių ėmėsi Lietuvos valdžia, nebuvo efektyvios, šioje srityje nenuveikta nieko svarbaus. Šalyje nedarbas didės, kyla mokesčiai, suprantama, kad žmonės siekia geresnių sąlygų“, – svarstė R.Lazutka.
Tačiau, anot jo, būtina atsižvelgti, kad pragyvenimo lygis kitose šalyse taip pat blogėja.
„Jei anksčiau padirbėti užsienyje užtekdavo 2 – 3 metus ir grįžus būdavo galima įsigyti būstą, dabar taip nebėra“, – sakė R.Lazutka.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, yra Vyriausybės patvirtinta antiemigracinė programa.
„Vykstame kalbėtis su emigrantų bendruomenėmis, skatiname juos grįžti. Ekonomikai prastėjant visame pasaulyje, manome, kad pokyčių, judėjimo veikiausiai bus, tačiau masinės emigracijos bangos tikėtis neverta“, – sakė ministerijos valstybės sekretorius Rimantas Kairelis.
