Tokią poziciją Užsienio reikalų ministerijos vadovas išsakė antradienį Vilniuje susitikęs su Vokietijos užsienio reikalų ministerijos valstybės ministru Michaeliu Georgu Linku. Pasak A.Ažubalio, Lietuva tikisi Vokietijos paramos.
„Lietuvai taupymas leido grįžti prie augimo – krizę įveikėme savo pastangomis, tačiau Europos Komisijos pasiūlytos naujosios finansinės perspektyvos nuostatos dėl sanglaudos politikos kol kas tik baudžia Baltijos valstybes nepaisant mūsų susitelkimo ir puikių gebėjimų įsisavinti paramą. Tai mums visiškai nepriimtina. Tikimės ES partnerių supratimo ir Vokietijos paramos mūsų pastangas įvertinantiems sprendimams“, – URM pranešime cituojamas ministras.
Pasak ministerijos, Vokietijos atstovas susitikime pabrėžė teigiamą Baltijos valstybių pavyzdį kaip šalių ne tik efektyviai įsisavinančių ES paramą, bet ir panaudojančių ją ilgalaikiam augimui skatinti.
Lietuva ne kartą yra sakiusi, kad jos netenkina EK siūlymas ateityje struktūrinę paramą skaičiuoti vertinant šalies pastarųjų trejų metų bendrojo vidaus produkto (BVP) dydį. Siejant ES paramos dydį su BVP reikštų, kad finansavimas, kurį gautų Lietuva, negalėtų viršyti 2,5 proc. šalies BVP.
Premjeras Andrius Kubilius yra minėjęs, kad būsimoje ES finansinėje perspektyvoje Lietuvai siūloma 1 mlrd. litų mažiau Bendrijos struktūrinės paramos nei šaliai buvo skirta iki šiol.
Vyriausybė anksčiau yra pasisakiusi, kad toks principas neatitinka ES sanglaudos politikos tikslo mažinti regionų plėtros skirtumų lygį. Be to, Lietuvos pavyzdys įsisavinant dabartinės ES finansines programos lėšas, anot Vyriausybės, rodo, kad 2,5 proc. BVP paramos ribojimo lygis negali būti siejamas su gebėjimais įsisavinti didelės apimties ES struktūrinės paramos lėšas, o pakeitimai labiausiai paveiks tuos regionus, kurių BVP per ekonomikos krizę sumažėjo labiausiai.
2007–2013 metais Lietuvai skirta 6,8 mlrd. eurų (23,5 mln. litų) ES struktūrinės pagalbos.
Trys Baltijos šalys ir Vengrija yra paraginusios EK persvarstyti pasiūlymą.
