„Kultūringas, apsišvietęs žmogus tokiu klausimu įžeistų žmogų, iškeltų nepasitikėjimą jo branda, pilietiškumu ir panašiai. Pas mus dažnai politikai žmones laiko kvailesniais už save. Nors būtent tie „kvailesni“ žmonės tuos Seimo narius ir išrinko. Tai jeigu juos išrinko, jeigu jiems patikima galimybė rinkti, tai kodėl negalima atsiklausti svarbiais valstybės klausimais?“ – Žinių radijo laidoje „Dienos klausimas“ antradienį kalbėjo V. Plečkaitis.
Austrų žiniasklaida antradienį rašo, kad Šveicarija yra vienintelė šalis pasaulyje, kuri nusipelno būti laikoma demokratija – praėjusį sekmadienį ten vyko 3 referendumai. Pasak V. Plečkaičio, Šveicarijos pavyzdys rodo, kad tauta dažniausiai nusprendžia teisingai: „2 kartus vyko referendumas dėl to, ar reikia Šveicarijai kariuomenės. Nepaisant to, kad tiek daug argumentų yra už tai, kad nereikia, kad čia saugu ir panašiai, vis tiek nusprendžia, kad reikia. Reiškia žmonės priima teisingą sprendimą.“
Pasak signataro, valdžios nepasitikėjimas tauta yra stipriai padidėjęs.
„Manau, kad 1991 metais tauta ir valdžia buvo gana greta – viena kitą suprato ir iš tikrųjų visi žinojo, ko mums reikia, ir to siekė. Kai dabar interesai yra pasidalinę, žinoma, tauta irgi įvairiai galvoja, bet tai nereiškia, kad tauta galvoja blogiau nei Seimo nariai“, - mano V. Plečkaitis.
Pasak jo, esant abipusiam valdžios ir tautos nepasitikėjimui, kilus pavojui bus sunku prisišaukti žmones į pagalbą.
Pirminiame „tvarkiečių“ projekte siūlytas dar mažesnis referendumui surengti reikalingas parašų skaičius - 100 tūkst. rinkėjų, tačiau siūlymą svarstę komitetai nusprendė, kad optimalesnis skaičius būtų 200 tūkstančių.
Konservatoriai abu siūlymus kritikuoja, vadindami juos populistiniais. „Tvarkiečiai“ nurodo, kad šiuo metu Konstitucijoje numatytą 300 tūkst. piliečių parašų kartelę įveikti neįmanoma.
