Kiek ji iš tikrųjų užteršta? Ar galime kalbėti apie atsistatymą? Ir ką iš tiesų reiškia nematoma tarša, matuojama mikroskopinėmis koncentracijomis? Apie tai – pokalbis su Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto mokslininkais dr. Arūnu Balčiūnu ir dr. Sergejumi Suzdalevu.
– Baltijos jūros tyrimai: ar tai nuolatinis procesas?
A.Balčiūnas: Taip, tai nuolatinis ir besikeičiantis procesas. Aš pats doktorantūrą pradėjau 2013 metais. Viskas prasidėjo nuo didžiųjų šiukšlių – makrošiukšlių – stebėsenos pakrantėje. Pastaraisiais metais makrošiukšlių stebėsena jau įtraukta į nacionalinį monitoringo planą.
Vėliau dėmesys nukrypo į mikrofrakciją – smulkesnes daleles, tad dabar daugiau žiūrime į mikrolygį. Kol kas mikroplastiko stebėsenos ribos nėra aiškiai apibrėžtos. 2021 metais prisidėjome prie Aplinkos apsaugos agentūros iniciatyvos, kad mikroplastiko stebėsena Baltijos jūros vandenyje būtų įtraukta į stebėjimo programas. Jie taiko savo metodiką. Tai augantis, nuolatinis procesas. Vyksta moksliniai darbai, kurių metu stengiamės įvairiose terpėse vertinti mikroplastiko kiekį.
– Mes turbūt labai siaurai įsivaizduojame, kad plastiko tarša – tai maišeliai ir buteliai. Kaip yra iš tikrųjų? Kas yra mikroplastikas?
A.Balčiūnas: Buteliai, maišeliai ir dar – cigarečių nuorūkos. Atlikome apklausą ir žmonės cigarečių nuorūkų nepriskiria prie pavojingų šiukšlių, galvoja, kad tai popierius. Tačiau cigarečių nuorūka yra dirbtinis polimeras. Tai iš esmės plastikas, mikroplaušas.
O kas yra mikroplastikas? Tai šiukšlių kategorija pagal dydį. Visos dalelės, kurios yra mažesnės nei penki milimetrai ir iki vieno mikrometro, priskiriamos mikroplastikui. Tiksliau būtų sakyti – mikrošiukšlių kategorija. O mikrošiukšlės pagal medžiagą skirstomos į mikroplastiką, mikrostiklą, mikrometalą ir panašiai.
Tačiau dažniausiai mėginiuose dominuoja mikroplastikas, todėl ir įsitvirtino šis terminas, nors iš esmės kalbame apie mikrošiukšles.
– Kaip visuomenei pasakyti, kiek Baltijos jūra yra užteršta? Kaip tai matuojate?
A.Balčiūnas: Mes matuojame skaičiuodami daleles litre. Kaip minėjau, kol kas nėra sutarta, kokia yra kritinė riba: kada jau „per daug“, „labai blogai“ ar dar „nieko tokio“. Tai pakankamai naujas tyrimų laukas, todėl bendro sutarimo kol kas nėra.
Dalelių skaičius litre labai svyruoja. Vieną kartą galime rasti vieną dalelę litre, kitą – keliolika ar dvidešimt. Tačiau kai vanduo traukiamas tinklu, košiamas didžiulis jo kiekis ir tas skaičius padauginamas, gauname šimtus ar net tūkstančius dalelių viename kubiniame metre vandens.
