Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos prezidentai pareiškime pabrėžia, kad „Memorial“ darbuotojų atsidavimas ir ryžtas tirti sovietinius nusikaltimus, taip pat įvykdytus prieš lietuvių, lenkų, latvių ir estų, rusų ir ukrainiečių tautas, yra gerbtinas ir remtinas. Valstybių vadovai reiškia pagarbą Rusijos piliečiams, kurie liudija apie totalitarinių režimų nusikaltimus bei išdrįsta pasakyti nepatogią istorinę tiesą.
Šalių vadovai pareiškime sutaria stiprinti bendradarbiavimą kovojant su istorijos klastojimu, dezinformacija ir istorijos revizionizmu, kartu siekti užtikrinti istorinį totalitarinių režimų įvykdytų nusikaltimų atminimo įamžinimą.
Šią savaitę Rusijos Aukščiausiasis Teismas turėtų svarstyti prokuratūros prašymą likviduoti „Memorialą“, turintį maždaug 50 padalinių visoje šalyje ir užsienyje.
Kremlius teigia, kad organizacija „jau ilgą laiką turėjo problemų dėl Rusijos teisės aktų laikymosi“. Organizacijos atstovai sako, kad siekis naikinti „Memorialą“ rodo, kad Kremlius daro posūkį diktatūros link.
Ši organizacija, dažnai minima kaip potenciali Nobelio taikos premijos laureatė, bet iki šiol negavusi šio apdovanojimo, agituoja už istorinės atminties išsaugojimą Rusijoje ir kovoja su teisių pažeidimais.
Rusijos prokurorai „Memorialą“ dėl įtarimų sistemingų konstitucijos ir „užsienio agentų“ teisės aktų pažeidimų bei tariamo „terorizmo ir ekstremizmo“ pateisinimo ėmėsi likviduoti lapkričio viduryje.
Neuždaryti organizacijos Rusiją perspėjo Jungtinių Tautų atstovai, taip pat jos stojo ginti ir buvęs Sovietų Sąjungos lyderis Michailas Gorbačiovas.
