Lietuva ir Estija paskelbė, kad į sąrašą įtraukė 98 pareigūnus, Latvija – 101 asmenį, jame yra teisėjų ir jėgos struktūrų darbuotojų.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad naują sankcijų raundą paskatino Europos Sąjungos delsimas įvesti bendras sankcijas ir šią savaitę surengta Vakarų nepripažįstamo prezidento Aliaksandro Lukašenkos inauguracija.
Laiko daug praėjo ir tai mažiausiai, ką galime padaryti, reaguodami į tuos, kurie mušė žmones ir galimai įvykdė nusikaltimus.
Lietuva, Latvija ir Estija rugpjūčio pabaigoje įvedė sankcijas A.Lukašenkai ir dar kelioms dešimtims pareigūnų.
Europos Sąjunga taip pat žada įvesti bendras sankcijas, bet sprendimas kol kas nepriimtas dėl diplomatinio ginčo su Kipru, kuris blokuoja sankcijas Baltarusijai, kol ES nesiims griežtesnių veiksmų Turkijos atžvilgiu dėl dujų žvalgybos ginčytinuose Viduržemio jūros vandenyse.
„Toliau dirbame ties tuo, kad būtų ir europinis sprendimas. Absoliuti dauguma kolegų supranta, kad tai yra būtina, bet laikas eina, todėl pasitarę su latviais ir estais nusprendėme padidinti nacionalinius sąrašus šimtu asmenų“, – sakė L.Linkevičius.
„Laiko daug praėjo ir tai mažiausiai, ką galime padaryti, reaguodami į tuos, kurie mušė žmones ir galimai įvykdė nusikaltimus“, – pridūrė ministras.
Pasak jo, ES turi toliau siekti bendrų sankcijų ir tartis dėl pagalbos represijų aukoms.
Sankcijas Baltarusijos režimui taip pat žada JAV ir Jungtinė Karalystė.
Lietuvos „juodajame sąraše“ yra 12 Konstitucinio Teismo ir penki Aukščiausiojo Teismo teisėjai, Saugumo tarybos, Tyrimų komiteto, Vidaus reikalų ministerijos, milicijos, OMON, vidaus kariuomenės, Prezidento administracijos aukšti pareigūnai, parlamento atstova
-
Lietuvos Seimo rezoliuciją dėl Astravo AE Baltarusija vadina kišimusi į vidaus reikalus
-
S.Cichanouskaja: A.Lukašenka per vėlai ėmėsi konstitucijos reformos
-
Minsko teismas atsisakė paleisti į laisvę opozicionierę M.Kalesnikavą
-
Kremlius: A.Lukašenkos teisėtumo nepripažinimas yra kišimasis į Baltarusijos reikalus
