Tolerancijos stoka
Netolerantiškais save laiko vos 5 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau mažiau nei trečdalis galėtų dirbti ar bendrauti su kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turinčiais negalią žmonėmis — atskleidė visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų centro „Vilmorus“ praėjusių metų rudenį atlikta Lietuvos gyventojų apklausa.
Specialistų teigimu, tai vadinamasis užslėptas nepakantumas — kai žmogus mano ir tvirtina esąs tolerantiškas, tačiau iš tiesų palaiko įvairias stereotipines nuostatas ir vengia bet kokių ryšių su kitokiais žmonėmis nei jis.
Pasak Vilniaus universiteto socialinių mokslų daktarės Rūtos Žiliukaitės, netolerantiškų žmonių Lietuvoje, ko gero, yra daugiau, nei sakosi esą.
Netolerantiškais save laiko vos 5 proc. Lietuvos gyventojų, tačiau mažiau nei trečdalis galėtų dirbti ar bendrauti su kitos tautybės, seksualinės orientacijos ar turinčiais negalią žmonėmis.
„Europos Sąjungos mastu atlikti tyrimai nustatė, kad Lietuvos gyventojų tolerancijos lygis yra kur kas žemesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Lietuvoje netgi pastebima tendencija, kad visuomenės pagarba tam tikroms socialinėms grupėms, tokioms kaip romai ar homoseksualai, ne didėja, o atvirkščiai — vis mažėja“, — pastebi R. Žiliukaitė.
Kaip pakeisti lytį?
Išsiaiškinę, kad esame netolerantiški, galime atsargiai pereiti prie itin opaus lyties keitimo klausimo. Patariame į tai žvelgti be išankstinės nuostatos, nors su menku pakantumu ir supratimu.
Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaigoje 2008 m. gruodį gautas P. G. skundas dėl pareigūnų veiksmų. Skunde nurodoma, kad pareiškėjas (pareiškėja) turi problemų su Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, kuri, pasak skundo autoriaus, neleidžia pasikeisti lyties. Nors pareiškėjas (pareiškėja) teigia esąs užsienietis, turintis nuolatinį leidimą gyventi Lietuvoje ir mokantis mokesčius, bet negauna norimų paslaugų. Kadangi pareiškėjas (pareiškėja) teigia esąs transseksualus, turi tai patvirtinančias psichiatro išvadas ir diagnozę, norėtų operuotis, tačiau Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai nurodo, kad „lyties keitimas Lietuvoje neįteisintas ir lyties keitimo operacijos neatliekamos“. Pareiškėjo (pareiškėjos) nuomone, šitaip yra šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės.
Atsako ilgai laukti neteko. Šių metų vasario 17 d. Seimo kontrolierius ir įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, išnagrinėjęs pareiškėjo (pareiškėjos) P. G. skundą dėl Lietuvoje iki šiol nerealizuotos galimybės pakeisti lytį, pripažino jį pagrįstu ir dar kartą paragino sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką atidžiai išanalizuoti situaciją ir pateikti siūlymų, kurie leistų ateityje išvengti žmogaus teisių pažeidimų, Lietuvai gresiančių Europos Žmogaus Teisių Teismo priteistomis išmokėti piniginėmis kompensacijomis, kurias tektų sumokėti iš visų šalies mokesčių mokėtojų pinigų.
„Dar 2001 m. Civiliniame kodekse įtvirtinta teisė keisti lytį iki šiol nėra reglamentuota Lietuvos teisinėje sistemoje, t. y. valstybėje negalioja joks teisės aktas, nurodantis, kaip ši teisė galėtų būti realizuota. Todėl būtų jau pats laikas imtis spręsti šią problemą, nes vis dar išlieka precedentas naujiems skundams dėl pažeidžiamų žmogaus teisių atsirasti — ir ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teisme“, — susidariusią padėtį komentavo Seimo kontrolierius R. Valentukevičius.
Bauda – 45 tūkst. eurų
Seimo kontrolierius primena, kad Strasbūre įsikūręs Europos Žmogaus Teisių Teismas konstatavo, jog Lietuva pažeidė transseksualės L., norinčios tapti vyru, teises į privatumą ir įpareigojo per tris mėnesius nuo galutinio sprendimo įsigaliojimo dienos (2008-03-31) Lietuvoje priimti Lyties keitimo įstatymą.
Kūnas — sau, psichologija — sau — taip kalbama apie visame pasaulyje pripažintą medicininę ligą, vadinamą transseksualumu.
„Deja, terminas, kurį Lietuvai skyrė Europos Žmogaus Teisių Teismas, baigėsi dar pernai birželį, o įstatymas iki šiol nėra priimtas, nėra ir apsisprendimo dėl Civiliniame kodekse įtvirtintos nuostatos „Teisė pakeisti lytį“. Taigi išlieka reali grėsmė, kad ir kiti asmenys, kurių teisėti lūkesčiai yra pažeidžiami, gali skųsti Lietuvą ir prisiteisti dideles pinigų sumas“, — tvirtino R. Valentukevičius.
Lietuva, įpareigota Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimo, transseksualei L. jau sumokėjo 45 tūkst. eurų.
Transseksualumas – liga
„Tenka pripažinti, kad lyties tapatybės problemos egzistuoja jau seniai — esą visose kultūrose buvo žmonių, kurie jautė kitą seksualinę tapatybę nei įprasta, — teigiama Seimo kontrolieriaus R. Valentukevičiaus pažymoje. — Transseksualizmas, arba transseksizmas, yra netipinis lytinis nukrypimas, pasireiškiantis netinkamu savo lytinės priklausomybės suvokimu, savęs priskyrimu priešingai lyčiai. Tokiam vyrui ar moteriai savas kūnas atrodo tarsi svetimas, jie dėl to labai kenčia, prašosi operuojami, siekia, kad visuomenė juos priskirtų priešingai lyčiai. Tokie asmenys yra įsitikinę, kad lyties požymiai neatitinka jų lyties, ir siekia tapti kitos lyties asmeniu, stengiasi atsikratyti pirminių ir antrinių esamos lyties požymių ir įgauti priešingos lyties.“
Kūnas — sau, psichologija — sau — taip kalbama apie visame pasaulyje pripažintą medicininę ligą, vadinamą transseksualumu. Pasak Vilniaus universiteto docento, Vaiko raidos centro klinikos vadovo Dainiaus Pūro, lytis yra užprogramuota genetiškai. Tik transseksualumo atveju dėl tam tikros gamtos padarytos klaidos kūnas užprogramuotas vienai lyčiai, o psichikos procesai — kitai.
D. Pūro manymu, tokie žmonės savo prigimtimi bando mūsų visų tolerancijos ribas ir skatina peržiūrėti savo vertybių sistemą.
Transseksualumas — palyginti reta liga. Spėjama, kad Lietuvoje galėtų būti kiek daugiau nei pusantro šimto šia liga sergančių asmenų.
„Šiuo metu Vakarų Europos valstybėse kalbama apie galimybę pakeisti transseksualaus žmogaus asmens dokumentus net neatlikus chirurginės operacijos, vien turint diagnozę — taip galėtų būti užkirstas kelias tolesniems piliečių teisių pažeidimams“, — sako R. Valentukevičius.
Šiuo metu pakeitus lytį kurioje nors užsienio valstybėje, Lietuvoje neįmanoma gauti naujų dokumentų — gimimo liudijimo, paso ar vairuotojo pažymėjimo, — kuriuose būtų nurodyta ne buvusioji, o esama lytis.
