Paraiškas šių šilumos gamybos šaltinių rekonstrukcijoms iš dalies finansuoti AB „Kauno energija“ Lietuvos verslo paramos agentūrai buvo pateikusi šių metų liepos mėnesį. Visos šios paraiškos buvo įvertintos kaip tinkamos finansuoti.
Projektui „Petrašiūnų elektrinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (I etapas)“ patvirtintas iki 6 mln. Lt dalinis finansavimas kapitalo formavimo išlaidoms padengti. Finansavimo intensyvumas – iki 24,49 proc. Likusią apie 24,5 mln. litų projekto vertės dalį savo ar skolintomis lėšomis turės finansuoti pati AB „Kauno energija“. Projektui skirta iki 6 mln. litų dalinio finansavimo suma yra maksimali, kokia gali būti skirta pagal 2007–2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos 3 prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ VP3-3.4-ŪM-02-K priemonę „Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimas energijos gamybai“.
Taip pat maksimali – iki 6 mln. litų – finansavimo suma skirta ir projektui „Inkaro katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą“. Šio projekto finansavimo intensyvumas – iki 42,90 proc. Likusią beveik 14 mln. litų projekto vertės dalį savo ar skolintomis lėšomis turės finansuoti pati AB „Kauno energija“.
Projektui „Šilko katilinės rekonstravimas, keičiant naudojamą kurą į biokurą (II etapas)“ iš ES Struktūrinių fondų buvo prašoma 4 mln. Lt sumos. Patvirtinta iki 3,99 mln. litų dalinio finansavimo parama. Finansavimo intensyvumas – iki 50 proc. Likusią apie 4 mln. litų projekto vertės dalį savo ar skolintomis lėšomis turės padengti pati bendrovė.
Projektai jau pradėti įgyvendinti. Planuojama, kad Petrašiūnų elektrinėje rekonstruotų įrenginių bendra galia sieks 30 MW. „Šilko“ katilinėje planuojama įrengti 8 MW galios biokuru kūrenamą vandens šildymo katilą ir 4 MW kondensacinį ekonomaizerį. Rekonstruojant bendrovei priklausančią „Inkaro“ katilinę, planuojama įrengti du po 8 MW galios biokuru kūrenamus vandens šildymo katilus ir 4 MW kondensacinį ekonomaizerį katilinės efektyvumui padidinti.
Šiuos biokuro projektus AB „Kauno energija“ vykdo siekdama įgyvendinti europines taršos mažinimo ir atsinaujinančių energijos išteklių direktyvas bei sukurti prielaidas šilumos kainai mažinti. Įgyvendinus šiuos projektus, galutinė vartotojams tiekiamos šilumos kaina turėtų sumažėti apie 4,5 – 5 centais už kilovatvalandę be PVM.
Viešųjų ryšių poskyrio informacija
