2008-iais metais Saulius Meilutis pajuto, kad po žmonos avarijos tapęs našliu nebegalės tinkamai pasirūpinti trimis savo atžalomis. Finansų krizė įsismarkavo ir atlyginimai viešajame sektoriuje vis menko, šviesios ateities jis nebematė. Kas gi beliko? Kaip ir daugelis kitų, jis ryžosi emigruoti. S.Meilutis įsikūrė pietvakarių Anglijoje, Plymute, kur rado darbą neįgaliųjų globos namuose.
Po trejų metų į šalį atvyko jauniausia Londono olimpinių žaidynių aukso medalio laimėtoja, jo dukra Rūta Meilutytė. Prieš pat Šv. Kalėdas jos medalių kolekcija dar pasipildė, pasaulio plaukimo čempionate Stambule ji laimėjo du aukso ir vieną sidabro medalį.
Kuomet olimpiadoje auksą laimėjus R.Meilutytei „Daily Mail“ antraštėje užrašė „Plymuto mergaitė laimi auksą, bet... jis skirtas Lietuvai“, tai buvo itin reta, pozityvi žinia, susijusi su Jungtinės Karalystės lietuvių bendruomene. Per pastaruosius aštuonerius metus mirgėjo antraštės apie tautiečių padarytus nusikaltimus arba apie jų išnaudojimo atvejus.
Jei norite surasti šalia jūsų gyvenantį lietuvį, ieškokite artimiausios krepšinio aikštelės, – rašo „The Guardian“.
Vos prieš kelis mėnesius „Guardian“ paskelbė apie 30 tautiečių, kurie, kaip įtariama, parduoti į Didžiąją Britaniją buvo išnaudojami paukštynuose. Liudijimai atskleidė, kad jie dirbo po 17 valandų, vištas gaudydavo ir naktį, miegodavo tik vagonėliuose ir kelias savaites negavo atlyginimo. Kas gi juos išnaudojo? Ogi jų pačių tautiečiai.
Daugiausia dėmesio – lenkams
Iki 2011 metų gruodžio, kuomet paskelbti surašymo duomenys, niekas nė nenumanė, kiek lietuvių gyvena Didžiojoje Britanijoje. Kuomet 2004-ais metais Europos Sąjunga į savo glėbį priėmė naujus narius, daugiausia dėmesio sulaukė Lenkija.
Ir nors Tony Blairo vyriausybė prognozavo, kad atvėrus darbo rinką kasmet į Didžiąją Britaniją atklys apie 15 tūkstančių darbininkų, praėjus vos porai metų nuo naujų narių įstojimo paaiškėjo, kad į šalį atvyko apie milijonas lenkų.
2006 metais „The Guardian“ išleido specialų priedą apie lenkų gyvenimą Didžiojoje Britanijoje, jame buvo aprašyta kokių įdomių prekių galima įsigyti parduotuvėse „Polski skleps“. Britai buvo nepatenkinti, jog lenkų santechnikai sumenkino darbo įkainius ir nepaisydami taisyklių brakonieriaudavo tvenkiniuose. Tuo metu, kai lenkų skaičius šalyje stipriai padidėjo, išaugusi lietuvių bendruomenė liko beveik nepastebėta.
Prieš kelias savaites apibendrinti duomenys parodė, kad Anglijoje ir Velse oficialiai gyvena apie 579 tūkst. lenkų ir apie 97 tūkst. lietuvių. Duomenys apie Šiaurės Airijos ir Škotijos gyventojus bus paskelbti kiek vėliau. Šie duomenys, anot „The Guardian“, stebina, nes Lietuvoje gyvena vos 3,3 mln. gyventojų, o kaimyninėje Lenkijoje – 38 mln.
„Statistika sukelia dar didesnę nuostabą, kuomet supranti, jog gyvenančiųjų šalyje skaičius gerokai didesnis“, – rašoma publikacijoje. Lietuvos ambasada Londone „The Guardian“ teigė, jog šalyje gali gyventi apie 200 tūkst. lietuvių.
Emigravo per krizę
Londono ambasados ministras patarėjas Sigitas Mitkus teigia, jog skirtingai nei lenkai, daug lietuvių į Didžiąją Britaniją atvyko ne atvėrus darbo rinką po įstojimo į ES, o šalį ištikus krizei, maždaug 2008-aisiais.
Lietuvos Vyriausybės duomenys rodo, jog vien 2010-aisiais į Didžiąją Britaniją išvyko per 40 tūkst. lietuvių, 2011 metais – per 26 tūkst.
Skirtingai nei, tarkime, vokiečiai, lietuviai nėra tolygiai pasiskirstę visoje šalyje, dauguma jų gyvena rytų Londone arba rytinėje Anglijos dalyje, – rašo „The Guardian“.
„The Guardian“ skelbia, jog 2010 metais emigracija pasiekė piką dėl Lietuvoje įsigaliojusių taupymo priemonių, drastiškai sumažėjusių atlyginimų, pakilusių mokesčių.
„Šiame niūriame fone nenuostabu, jog tiek daug lietuvių pažvelgė į Didžiąją Britaniją. Čia rasti lietuvių nesunku, nes jie telkiasi tose pačiose vietose. Skirtingai nei, tarkime, vokiečiai, lietuviai nėra tolygiai pasiskirstę visoje šalyje, dauguma jų gyvena rytų Londone arba rytinėje Anglijos dalyje“, – rašo „The Guardian“.
Linkolnšyre esančiame Bostono mieste 2001 metais gyveno vos šeši lietuviai. Šiuo metu šiame agrikultūriniame mieste įsikūrę per 1 800 lietuvių bendruomenė. Daugiau kaip dešimtadalis miesto populiacijos yra iš „naujųjų“ ES šalių.
Teigiama, kad pagrindinė miesto gatvė, vadinta Vakarų gatve, dabar vadinama Rytų, nes čia susitelkę daugybė Rytų Europos parduotuvių, kuriose galima įsigyti šaldytų koldūnų, raugintų kopūstų ir kitų maisto produktų. Tradicinė britų aludė tapo „NV Baltic“ baru, jame vakarais groja lietuviška ir latviška muzika, galima nusipirkti šašlykų.
Krepšinis – lietuvių religija
„Tačiau, jei norite surasti šalia jūsų gyvenantį lietuvį, ieškokite artimiausios krepšinio aikštelės“, – rašo „The Guardian“. Lietuvos ambasados ministras patarėjas Sigitas Mitkus teigia, jog krepšinis Lietuvai itin svarbus ir mano, kad ši sporto šaka prisidėjo prie išsivadavimo iš Sovietų Sąjungos, turėdamas galvoje Lietuvos pergales prieš sąjungos žaidėjus.
Prancūzų bendruomenė Didžiojoje Britanijoje mėgsta rinktis „Lycee Francais“ mokykloje Pietų Kensingtone, o lietuviai koncentruojasi „Sydney Russell“ laisvalaikio centre Dagenhame. Čia rengiamos aistringos lietuvių krepšinio lygos rungtynės. Lygai priklauso apie 500 krepšinio mėgėjų.
„Tha Guardian“ žurnalistė apsilankė sporto salėje ir išvydo dviejų komandų, „Sparta“ ir Londono „Žalgiris“ žaidimą. Statybininku dirbantis Kęstutis Dobrovolskis lygoje žaidžia jau septynerius metus. Kaunietis tikina, jog tai būdas suburti lietuvius, be to, žaidimas padeda susirasti draugų ir nesijausti vienišiems svetimoje šalyje. Emigrantas tiki, kad krepšinis gali apsaugoti ar išvaduoti nuo žalingų įpročių – alkoholio ir kvaišalų. Vyrai salėje žaidžia dukart per savaitę.
Dirba teisininke
Viena komanda, „Kyborgai“, sudaryta iš Lietuvos bankininkų, dirbančių Londone. Londono lietuvių Sičio klubo vadovė Raminta Dereškevičiūtė teigė, jog aukštos klasės specialistų iš Lietuvos galima rasti kone kiekvienoje finansinių paslaugų bendrovėje.
„Mūsų yra visur. Kolegos kartais pajuokauja, kad esame tarsi lietuvių mafija, kiekviename versle turinti savų ryšių“, - juokavo teisininkė R.Dereškevičiūtė.
„Mūsų yra visur. Kolegos kartais pajuokauja, kad esame tarsi lietuvių mafija, kiekviename versle turinti savų ryšių. Mano kirpėjas yra lietuvis, kaip ir asmeninis treneris ir mano namų valytoja. Štai čia, viršuje esančio Gordono Ramsay restorano vadovas yra vedęs lietuvę“ – teigė greta savo biuro kavinėje kavą gurkšnojanti teisininkė R.Dereškevičiūtė, į šalį po studijų JAV atvykusi prieš ketverius su puse metų.
Teisininkė teigė, jog susidaręs klaidingas įspūdis, kad lietuviai į Didžiąją Britaniją atvyksta tik dėl pinigų. „Galbūt žmonės galvoja, kad visi lietuviai yra ekonomikos migrantai, bet aš tikrai ne. Aš nevykau namo. Noriu kitokio, pasaulietiškesnio gyvenimo, o Londonas yra pagrindinis finansinis centras“, – teigė moteris, dirbanti tarptautinėje bendrovėje. Jos teigimu, į tautybę darbe niekas nekreipia dėmesio.
Pasak R.Dereškevičiūtės, Londono lietuvių Sičio klubas kartais pavadinamas neoficialia Lietuvos vyriausybe, nes jo nariai kviečiami dirbti patarėjais Lietuvos ministerijose. Klubo steigėjas Mykolas Majauskas, Londone gyvenęs ketverius metus nuo 2004-ųjų, buvo pakviestas dirbti premjero Andriaus Kubiliaus vyriausiuoju ekonomikos ir finansų patarėju. Tuo metu M.Majauskas Londono „Barclays Capital“ banke dirbo investicijų bankininku.
Emigracija naudinga
Pats M.Majauskas teigia, kad emigracija Lietuvai turėjo didelį poveikį, tačiau jis ne vien tik neigiamas. „Kai matau, ką mes patyrėme, tai ne „protų nutekėjimas“, o penkerių septynerių metų ciklas, kuomet lietuviai išvyksta, studijuoja, dirba, sukaupia pradinį kapitalą ir grįžta į Lietuvą turėdami pinigų ir patirties. Kaip tik dabar, šio pirmojo ciklo pabaigoje, mes pradedame justi patirties užsienyje naudą“, – sakė jis.
Ambasados Londone pareigūnai taip pat tiki, kad pagerėjus situacijai vis daugiau tėvynainių grįš namo. Šiuo metu šalies biudžeto deficitas siekia 3 proc. BVP, tai triskart mažiau nei 2009 metais, kuomet jis siekė 9 proc. Ambasados duomenimis, pernai namo išvyko apie 6 000 lietuvių, tuo metu kai iš Norvegijos į Lietuvą sugrįžo apie 1 000.
„The Guardian“ aprašo Lietuvoje inicijuotą projektą „Kurk Lietuvai“, kuriuo jauniems specialistams ministerijose siūlomos stažuotės. Projektu siekiama iš užsienio pritraukti jaunus lietuvius, baigusius geriausius užsienio universitetus. „Tačiau, kai nedarbo lygis siekia 13 proc., lietuvių populiacija Didžiojoje Britanijoje sumažės dar negreit“, – rašoma publikacijoje.
Po publikacija pateikiama keletas faktų:
Nemaišykite lietuvių su lenkais, dauguma to nekenčia.
Lietuvių kalba skiriasi nuo lenkų.
Londonas daro įtaką Lietuvos kultūrai. Grupė „Pikaso“ įrašė itin populiaria šalyje tapusią dainą „Londone lietus“.
Lietuvių nusikalstamumas, lyginant su kitų šalių emigrantais, gana menkas. Pernai, sausio–spalio mėnesiais, suimtas ir nuteistas 181 lietuvis, 2011 metais – 277.
Naujagimių statistika: ambasados duomenimis, pernai iki spalio mėnesio šalyje gimė 516 kūdikių, 2011 – 434, 2010 – 509.
Daugiausiai lietuvių susitelkę:
Niuamas – 8348 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 360),
Barkingas ir Dagenhamas – 4028 (2001-aisiais lietuvių skaičius buvo 80),
Piterboras – 3712 (2001-aisiais lietuvių skaičius buvo 29),
Voltam Forestas – 3500 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 121),
Redbridžas – 2827 ( 2001 m. lietuvių skaičius buvo 93),
Grinidžas – 1979 ( 2001m. lietuvių skaičius buvo 45),
Bostonas, Linkolnšyras – 1861 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 6),
Kings Linas ir Vest Norfolkas – 1738 ( 2001-aisiais lietuvių skaičius buvo 40),
Fenlandas – 1651 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 21),
Liuišamas – 1332 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 97),
Ilingas – 1292 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 97),
Pietų Holandas, Linkolnšyras – 1206 (2001 m. lietuvių skaičius buvo 20),
Tauer Hamletas – 1140 ( 2001 m. lietuvių skaičius buvo 102).
