„Tai 22 lapų paaiškinimai ir argumentai, ko ir buvome prašyti. Be to, išsiuntėme kai kurių „Leo LT" steigimo sutarčių ir jų priedų kopijas, išvadų išrašus“, – BNS sakė Ūkio ministerijos Teisės ir viešųjų pirkimų departamento direktorė Neringa Pažūsienė.
EK komisarės Neelie Kroes prašymu ministerija dar rugsėjį išsiuntė į Briuselį kelis šimtus puslapių dokumentų – Atominės elektrinės įstatymo, derybų grupės posėdžių protokolų, RST, VST ir „Lietuvos energijos“ turto vertinimo ataskaitų kopijas.
Iki rugsėjo pabaigos buvo žadama išsiųsti Ūkio ministerijos teisininkų paruoštą išsamų paaiškinimą, tačiau vėliau buvo susitarta dėl vėlesnės – spalio 20 dienos – datos.
Ministerija dar rugsėjį išsiuntė į Briuselį kelis šimtus puslapių dokumentų – Atominės elektrinės įstatymo, derybų grupės posėdžių protokolų, RST, VST ir „Lietuvos energijos“ turto vertinimo ataskaitų kopijas.
N.Kroes rugpjūčio pabaigoje išsiųstu laišku paprašė Lietuvos Vyriausybės informacijos apie „Leo LT“ steigimo sandorį. Atsakymas turėjo būti išsiųstas per 20 darbo dienų.
Europos Komisija bendrovės „Leo LT“ steigimo aplinkybėmis europarlamentarės Onos Juknevičienės prašymu susidomėjo dar praėjusią vasarą. Tuomet EK prašė paaiškinti, ar Atominės elektrinės įstatymo nuostatos bei sprendimas be konkurso pakviesti privačią įmonę į nacionalinio investuotojo bendrovę neprieštarauja Europos Sąjungos (ES) direktyvoms.
N.Kroes Vyriausybei atsiųstame klausimyne teiravosi, kodėl Lietuva nutarė įsteigti „Leo LT“ ir įtraukti į ją privatų investuotoją – Vilniaus prekybos grupės valdomą bendrovę „NDX energija“, kokios buvo numatytos alternatyvios sandorio struktūros ir kodėl jų buvo atsisakyta.
Tarp kitų komisarės klausimų buvo prašymas įrodyti, kad 500 mln. vienetų naujos emisijos „Leo LT" akcijų kaina – 14,28 lito už vienetą – yra tikroji rinkos kaina, taip pat kad Vyriausybė stengėsi gauti didžiausią „Leo LT" dalį, atsižvelgiant į rinkos sąlygas – tai yra, kad 38,3 proc. „NDX energijos“ dalis energetikos bendrovėje teisingai atitinka VP įnešto turto dalį, palyginti su Vyriausybės įnašu.
Komisarė taip pat prašė Vyriausybės pagrįsti metodą, pagal kurį VP grupė buvo išrinkta geriausia konkurso dalyve privatizuojant VST (tuomet – Vakarų skirstomuosius tinklus) 2003 metais ir kad jos pardavimo kaina atitiko rinkos sąlygas, o Vyriausybė pasistengė gauti maksimalią grąžą iš įmonės pardavimo.
Be to, prašyta pateikti skaičius, kiek VST buvo įvertinta 2003 ir 2008 metų sandoriuose – jei vertė smarkiai padidėjo, prašoma išsamiai paaiškinti, kas lėmė tokį didėjimą, o svarbiausia – nurodyti, kokį poveikį bendrovės vertės nustatymui 2003-2008 metais padarė dividendų išmokėjimai.
2003-2007 metais VST išmokėjo iš viso 937 mln. litų dividendų, tuo tarpu grynasis jos pelnas per šį laiką buvo 123 mln. litų.
77 proc. Vakarų skirstomųjų tinklų akcijų paketas 2003 metais privatizuotas už 539,8 mln. litų, o šių metų sandoryje 97 proc. paketas įvertintas – 2,734 mlrd. litų.
„Leo LT“ buvo įsteigta sujungus valstybės valdomas įmones „Lietuvos energija" ir RST bei privataus kapitalo bendrovę VST, kurią valdė „NDX energija". Pastarosios kaip akcininkės dalyvavimas nacionalinio investuotojo bendrovėje be konkurso buvo numatytas Seimo priimtame įstatyme.
„Lietuvos valdžios sprendimas nacionalinio investuotojo bendrovės strateginį partnerį išsirinkti tiesiogiai kelia problemą dėl atitikimo ES Viešųjų pirkimų įstatymą“, – teigta EK rašte, kuris
ES teisės žinovų teigimu, buvo pradinis galimos ES teisės aktų pažeidimo procedūros etapas.
Nacionalinio investuotojo bendrovės „Leo LT“, kuri turėtų statyti naują atominę elektrinę ir elektros tiltus į Lenkiją bei Švediją, steigimo sandoris baigtas gegužės 27 dieną. Vyriausybė valdo 61,7 proc., „NDX energija“ – 38,3 proc. „Leo LT“ akcijų.
