Sekite 15min Google
Buvęs kandidatas į prezidentus E.Vaitkus, siekiantis patekti į Seimą per lapkritį vyksiančius rinkimus Nalšios šiaurinėje apygardoje, garsėja savo prokremliškais pareiškimais ir nuolat balansuoja ant plonos įstatymų pažeidimo ribos: prokuratūra buvo pradėjusi du ikiteisminius tyrimus – dėl jo vizito į Minską ir ten išsakytų pareiškimų bei dėl galimo Lietuvos valstybės simbolio – herbo išniekinimo, tačiau abu jie šiemet nutraukti teisėsaugai neradus nusikaltimo sudėties.
E.Vaitkus Minske pareiškė Lietuvos prezidentą Gitaną Nausėdą esant išrinktu neteisėtai, teigė, kad Lietuva eina lietuvių ir valstybingumo naikinimo keliu. Savo ruožtu prezidentas iš E.Vaitkaus atėmė 2004-aisiais gautą valstybinį apdovanojimą.
Rugpjūčio pabaigoje E.Vaitkus pasidalijo ypač plataus rezonanso sukėlusiu įrašu, esą „Rusija vienintelė gali būti Lietuvos Nepriklausomybės ir Saugumo garantė“.
Nors po E.Vaitkaus įrašu užvirė diskusija, būta ir nemažai pasipiktinimo apie bandomą ištrinti skaudų 70 metų sovietinės okupacijos etapą, čia dominavo palaikantieji.
Tarp 1,9 tūkst. „patiktukų“ puikuojasi ir KTU gimnazijos istorijos bei pilietinio ugdymo mokytojo virtualus nykštys.
Į šį akibrokštą vidinėse diskusijose sureagavo ir gimnazijos alumnų bendruomenė, taryba.
Tačiau į viešumą imti kelti ir kiti niuansai – apie esą istoriko savitai interpretuojamus Lietuvos, Ukrainos istorijos skaudžiausius etapus – 1941-1953 metų okupacinės sovietų valdžios vykdytas lietuvių tremtis ir 1931-1932 metais Ukrainoje įvykusį badmetį, kurį ukrainiečiai laiko tyčiniu Sovietų Sąjungos žingsniu išnaikinti dalį Ukrainos tautos ir prilygina jį genocidui.
KTU gimnazijos direktorius Tomas Kivaras sako, jog po kai kurių nusiskundimų jau kalbėjo su istoriku akis į akį, tačiau artimiausiu metu nemato pagrindo jo atleisti.
