Šiuo metu pasaulyje sparčiai vystosi ateities interneto – semantiniai tinklai. Pasak asociacijos „Infobalt“ nepriklausomo eksperto Juozo Zalatoriaus, vyresnio amžiaus žmonėms naudojimasis įvairiomis technologijomis gali būti palengvintas pasitelkiant semantines technologijas ir į jas integruojant nacionalinę kalbą. Mažos šalys, tokios kaip Lietuva, įsileidžia užsienio kalbas ir, siekdamos išlaikyti konkurencingumą, rizikuoja prarasti identitetą.
Pasak specialistų, po keleto metų bus neįmanoma atsilaikyti verslo spaudimui diegti užsienietiškas programų vartotojo sąsajas, nes jau dabar Lietuva atsilieka apie 7–9 metus nuo pažangesnių šioje srityje valstybių.
Lietuvoje šiuo metu yra sukurta įvairių semantinių technologinių išteklių ir instrumentų – tekstynų, garsynų, tačiau nėra vienos tokių išteklių bazės, o įvairios jau veikiančios programos nėra atnaujinamos ar sistemingai tobulinamos. Šią veiklą vykdo keli moksliniai centrai, tačiau nėra vieno atsakingo ir koordinuojančio centro.
Komisija bendru sutarimu pritarė, kad svarbu sustiprinti lietuvių kalbą ir integruoti į tarptautinį tinklą – tam turėtų padėti ir semantinių tinklų mūsų šalyje iniciatyvos vystymas. Komisija pavedė Švietimo ir mokslo ministerijai atlikti galimybių studiją dėl koordinuoto šios srities vystymo.
Komisija taip pat pritarė, kad tikslinga patikėti Švietimo ir mokslo ministerijai pateikti Vyriausybei Lietuvių kalbos informacinėje visuomenėje 2007–2010 metų programos pakeitimo projektą. Šia programa siekiama diegti lietuvių kalbą į modernias informacines technologijas, per kalbos technologijas lygiateisiškai, lygiaverčiai integruotis į daugiakalbę ir įvairialypę Europos Sąjungos bendruomenę. Šiai programai įgyvendinti numatytos Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšos.