„Norėjome, kad nauji vaikų namai duris atvertų dar šių metų rugsėjo 1 dieną, tačiau ilgiau nei manėme užtruko projektavimo darbai. Tikimės, kad rangovai darbus atliks kokybiškai ir laiku. Sutartyje numatyta, kad kompleksas turi būti baigtas kitų metų balandį“, – teigė Šiaulių miesto administracijos direktorius Gedeminas Vyšniauskas.
Rangos darbų konkursą laimėjo UAB „Račkausko agrotech“, darbų vertė – 5,067 mln. litų, projektas finansuojamas ES struktūrinių fondų ir Savivaldybės lėšomis. Savivaldybė numato skirti pinigų ir vaikų globos namų teritorijai sutvarkyti.
Šiaulių miesto savivaldybės Investicijų ir miesto plėtros skyriaus projektų vadovas Martynas Šiurkus teigė, kad naujieji vaikų namai bus statomi pagal naujus Europos Sąjungos reikalavimus, jie bus kotedžų tipo. Tokiuose namukuose, pasak M. Šiurkaus, jau gyvena Danijos ar Švedijos vaikų namų globotiniai. Lietuvoje jie bus pirmieji.
Patys rūpinsis tvarka ir maistu
Nauja sistema siekiama sukurti kuo tikresnį namų įvaizdį. Vaikai kitaip nei anksčiau gyvens šeimynose, juos prižiūrės socialinis darbuotojas. Dviaukščiame namuke bus keturi dviviečiai kambariai, kuriuose gyvens ne daugiau kaip 8 vaikai. Planuojama pastatyti 7 tokius namukus. Taigi, vaikų globos namuose vienu metu galės gyventi 56 vaikai.
Įstaiga priims vaikus nuo 2 iki 18 metų amžiaus. M. Šiurkus „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, kad bus siekiama sukurti kuo tikresnį šeimos modelį.
„Vaikai nebus skirstomi pagal amžiaus grupes. Pavyzdžiui, kad vienoje šeimynoje būtų vien maži vaikai, kitoje – tik paaugliai. Gyventojai bus skirtingo amžiaus. Nebent bus tokių šeimynų, kurios jau susibendravusios iš anksčiau ir nenorės būti išskirtos“, – sakė jis.
Svarbiausia, kad namukai nestovėtų tušti ir kažkam būtų suteikta pagalba.
Kad vaikai jaustųsi kaip namuose, nebus įrengiamos jokios valgyklos. Visi globotiniai patys turės gamintis maistą, tvarkytis kambarius, plautis drabužius ir pan.
M.Šiurkus tikino, kad Europos Sąjunga skatina įgyvendinti dar vieną sumanymą – surasti kuo daugiau šeimų, kurios norėtų įsivaikinti vaikus. Jei viskas vyks sklandžiai, vaikų globos namuose sumažės jų skaičius, todėl nebeliks ir namukų poreikio.
Apsvarstyta, kad tuomet patalpas bus galima naudoti kitiems tikslams. „Pavyzdžiui, jei kažkuris globotinis jau bus sulaukęs pilnametystės, jis turės teisę pasilikti. Galbūt bus priimamos socialinės rizikos šeimos. Matysime pagal situaciją. Svarbiausia, kad namukai nestovėtų tušti ir kažkam būtų suteikta pagalba“, – sakė Investicijų ir miesto plėtros skyriaus projektų vadovas.
Apleistame rajone – prastos gyvenimo sąlygos
Šiaulių miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Jolanta Žukauskienė teigė, kad ne tik tėvų paliktiems vaikams, bet apskritai visiems vaikams gyvenimo sąlygų pagerinimas yra naudingas. „Tai, kad tuose namukuose vaikai gyvens šeimynomis, kaip atskiroje šeimoje, žinoma, vaikams yra tik į naudą. Naujos, mažesnės patalpos, o ne didžiulis pastatas, koks buvo iki šiol, tai irgi yra labai gerai ir naudinga“, – sakė ji.
Tuo metu Gytarių rajone gyvenanti šiaulietė Ina Š. teigė, kad pasirinkta vieta netinka vaikų globos namams statyti. „Jūs pažiūrėkite, aplink vieni laukai, kemsynai. Čia labai tinkama terpė visokiems nesusipratimams, vagystėms. Narkomanai čia renkasi. O vaikai iš globos namų - jautrios ir trapios asmenybės. Juos nesunku paveikti, tad atsidūrę tokioje nesaugioje aplinkoje gali pasukti šunkeliais. Vaikams čia tikrai nesaugu. Manau, kad buvo įmanoma pasirinkti geresnę vietą nei šį apleistą rajoną“, – svarstė moteris.
J.Žukauskienė įsitikinusi, kad apleistas rajonas neturėtų padaryti žalos čia apsigyvensiantiems vaikams.
„Bet kuriuo atveju tie vaikai turės savo globėją, savo auklėtojus, turės asmenis, kurie juos prižiūrės, ir be jų žinios negalės laisvai vaikščioti bet kuriuo paros metu. O dienos metu tas pavojus lygiai toks pat, kaip ir kitiems šio rajono vaikams“, – sakė ji.
Baiminasi, kad rajone siautės vagys
Tame pačiame rajone gyvenanti Elena Laivienė teigė, kad vaikų globos namai jai netrukdytų. „Dabar aplinka šiame rajone baisi, viskas apleista, nesutvarkyta. Jei pradėtų statyti vaikų globos namus, bent kažkiek, manau, aplinką aptvarkytų“, – sakė pašnekovė. Jos nuomone, aplinkiniams gyventojams globotiniai netrukdytų, nes, kiek girdėjo, namukai bus aptverti tvoromis, vaikai turės savo teritoriją.
Vaikai turės savo globėją, savo auklėtojus, turės asmenis, kurie juos prižiūrės, ir be jų žinios negalės laisvai vaikščioti bet kuriuo paros metu. O dienos metu tas pavojus lygiai toks pat, kaip ir kitiems šio rajono vaikams.
Liudmila Prudnikova antrina savo kaimynei sakydama, kad dabar šiame rajone baisu vaikščioti, nes laukuose benamiai savo teritorijas kuria. „Geriau žiūrėti į benamius ir baimintis praeiti pro šalį ar geriau sutvarkyta aplinka su vaikais, kurie ir taip nuskriausti likimo?“ – samprotavo moteris.
E.Laivienė prisiminė, kad dėl vaikų globos namų statymo buvo kalbama ir namo bendrijos susirinkime. Dauguma balsavo prieš šias statybas. Jų nuomone, rajonas pasidarys daug judresnis blogąja prasme – prasidės triukšmai, konfliktai.
„Bendruomenė svarstė, kad tokie vaikai neturi šeimoje įskiepytų vertybių, todėl tikrai ne visi bus geri. Galbūt kai kurie naktimis vogti eis. Visokių pamąstymų buvo. Bet aš vis tiek pasisakiau už“, – savo nuomonę išsakė šiaulietė.
Seimo narys Arvydas Mockus:
„Manau, kad tėvų paliktiems vaikams naujieji vaikų namai tikrai naudingi. Žinoma, visada galima ieškoti variantų, kad būtų parinkta tinkamesnė vieta ir pan. Tačiau jeigu būtent dabar yra skiriamos lėšos, yra visos galimybės, tai aš palaikau šitą projektą. Būna kartais neblogų projektų, bet jų net nepradėjus, iškeliami dideli reikalavimai, jie prapuola ir miestas jokios naudos iš to nepasiima. Mano nuomone, rajoną puošia žmonės, o ne pastatas. Jeigu ten viskas bus kultūringai daroma, gal ir tie patys vaikai kartu su šio rajono gyventojais prisidės prie aplinkos gražinimo."
