Sekite 15min Google
Jis tai padarė antradienį – paskutinę apskundimo termino dieną.
Buvęs Vyriausybės vicekancleris, Vyriausiosios rinkimų komisijos ir Lietuvos socialdemokratų partijos prezidiumo narys J.Pankauskas prašo nutraukti bylą.
„Skunde jis prašo panaikinti nuosprendį, nutraukti bylą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir neskirti baudžiamojo poveikio priemonės“, – BNS sakė Alytaus apylinkės teismo atstovė Jurgita Urbanavičiūtė.
Skundas skirtas apeliacinės instancijos Kauno apygardos teismui.
Kaip rašė BNS, spalio 13 dieną Alytaus apylinkės teismas J.Pankauskui už turto pasisavinimą, piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir dokumentų suklastojimą skyrė 4 tūkst. eurų baudą bei baudžiamojo poveikio priemonę – trejiems metams atimta teisė būti išrinktam ir teisė būti paskirtam į valstybės ar savivaldybių institucijų ir jų įstaigų, įmonių renkamas ar skiriamas pareigas. Šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Teismas nustatė, kad būdamas tarybos nariu jis suklastojo išlaidų dokumentus ir pasisavino daugiau kaip 2,5 tūkst. eurų.
Nustatyta, kad 2019 metų balandžio 15 – 2021 metų gegužės 27 dienomis eidamas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos nario pareigas, J.Pankauskas sąmoningai suklastojo tarybos nario išlaidų, susijusių su tarybos nario veikla, avanso apyskaitas.
Teigiama, jog jose jis įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie kuro išlaidas, nurodydamas jas kaip susijusias su tarybos nario veikla.
Šiuos dokumentus J.Pankauskas pateikė Lazdijų rajono savivaldybės administracijos buhalterijai, siekdamas pagrįsti avansu gautas išmokas, skirtas tarybos nario veiklos išlaidoms padengti. Teismo nustatyta, kad nurodytos išlaidos negalėjo būti atlyginamos, o suklastotos avanso apyskaitos buvo panaudotos išmokoms pagrįsti.
Teismo vertinimu, šiais veiksmais buvo pakirstas pasitikėjimas institucija, sumenkintas jos autoritetas visuomenėje ir sudarytas įspūdis, kad valstybės tarnautojai bei tarybos nariai gali nevaržomai nesilaikyti įstatymų ir kitų teisės aktų. Dėl to Lazdijų rajono savivaldybės administracijai ir valstybei padaryta didelė neturtinė žala.
Teisme J.Pankauskas visiškai pripažino savo kaltę, nurodė atlyginęs visą žalą – grąžinęs visą išmokėtą sumą, dėl kurios kilo abejonių, ir prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Vis dėlto teismas šio prašymo netenkino. Įvertinęs kaltinamojo elgesį viso baudžiamojo proceso metu, teismas nustatė, kad ikiteisminio tyrimo metu J.Pankauskas parodymų nedavė, o rašytinius paaiškinimus pateikė jau surinkus jo kaltę patvirtinančius įrodymus – net ir tuomet jis savo kaltės nepripažino.
Nors teisme J.Pankauskas pripažino kaltę pagal visus kaltinimo punktus ir teigė besigailintis, jo parodymai, teismo vertinimu, nebuvo visiškai atviri. Kaltinamasis siekė sumenkinti savo atsakomybę, teisindamasis neapsižiūrėjimu, skuba pildant avanso apyskaitas ir kitomis aplinkybėmis.
Teismas padarė išvadą, kad prisipažinimą nulėmė ne nuoširdus gailėjimasis dėl padarytų nusikalstamų veikų, o siekis palengvinti savo teisinę padėtį. Todėl kaltės pripažinimas ir deklaruojamas gailestis nebuvo pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
