Vaikų popamokinei veiklai Vilniuje iškilo grėsmė
Priminsime, kad nuo šių metų būrelių veikla norintys užsiimti paslaugų tiekėjai mokyklų patalpas gali išsinuomoti ne tiesiogiai iš mokyklų, o tik per savivaldybės administruojamą vieningą sistemą „Active Vilnius“. Nors pristačius naująją sistemą buvo skelbta, kad ji leis užtikrinti nuomos skaidrumą bei galimybes daugiau vaikų lankyti sporto ar kitus būrelius arčiau namų, tačiau dėl neapgalvotos formulės rezultatai kelia nuostabą tiek savivaldybės atstovams, tiek paslaugų teikėjams.
Sostinės krepšinio mokyklos (SKM) direktorius Mindaugas Noreika sako, kad 14-ąjį sezoną visa mokyklos bendruomenė pasitiko su nežinia. Įstaiga vasarą buvo priversta dėmesį skirti ne ugdymo metodikos tobulinimui ar kitiems pasirengimo naujiems mokslo metams darbams, bet ieškodama būdų, kaip išsaugoti galimybę pretenduoti į Vilniaus mokyklų sporto salių nuomą.
„Dar birželio mėnesį savivaldybės atstovus informavime, kad jos patvirtina salių nuomos formulė buvo parengta neapgalvotai. Pagal ją visos, bent kiek daugiau vaikų turinčios sporto mokyklos praktiškai neteko visų galimybių pretenduoti į sporto sales. Savivaldybei kategoriškai atsisakius svarstyti apie metodikos pakeitimą, susidūrėme su dilema – bankrutuoti, palikti mūsų trenerius be darbo, vaikus be būrelių ar ieškoti būdų, kaip dalyvauti konkurse.
Esame nepatenkinti suirute, kad teks viduryje sezono performuoti grupes, kad nežinomybė ir įtampa tęsiasi jau pusmetį, kad sporto salių nuomos kainos skiriasi dešimteriopai, o norėdami išsaugoti savo turimas sales turėjome apsunkinti administracinį aparatą ir dabar teks administruoti 70 žmonių“, – pasakoja SKM direktorius M.Noreika.
SKM rado sprendimą – išskaidyti įstaigą į daugybę juridinių vienetų, nes laimėti patalpų nuomos konkursą iš esmės gali tik vienoje mokykloje veikiantis paslaugos teikėjas. Pasak krepšinio mokyklos atstovų, jiems teko įsteigti daugiau nei 70 įstaigų, o įstaigos vadovybei praleisti daug laiko rūpinantis šių įstaigų steigimu, išleisti tūkstančius eurų teisininkų paslaugoms, susitaikyti su išaugusiu popierizmu, papildoma buhalterine apskaita, finansiniais kaštais.
Esame nepatenkinti suirute, kad teks viduryje sezono performuoti grupes, kad nežinomybė ir įtampa tęsiasi jau pusmetį.
„Dar didesnės staigmenos sulaukėme pasibaigus konkursų rezultatams. Nors pagal savivaldybės tvarką konkurso nugalėtojai turi neginčijamą teisę pasirašyti nuomos sutartį, sulaukėme jau 17 mokyklų informacijos, kad sutarčių su mumis jie nepasirašys. Kreipėmės į miesto savivaldybę paaiškinimo, bet jokių atsakymų nesulaukiame, o neoficialiais kanalais girdime, kad uždaruose posėdžiuose esame kaltinami nesąžininga veikla.
Nesuprantame, kuo ta veikla nesąžininga, jeigu apie savivaldybės formulės netobulumą jos atstovus įspėjome iš anksto, tačiau reakcijos nesulaukėme. Panašu, kad vienintelis lūkestis iš savivaldybės valdininkų buvo tas, kad mes nieko nedarytume ir nuo šio rudens sustabdytume savo veiklą. Mes keliame klausimą, kodėl konkurso formulė buvo nukreipta prieš didžiąsias, dešimtmečiais Vilnių garsinančias organizacijas“, – atvirai dėsto M.Noreika.
Pranešime teigiama, kad neoficialiomis žiniomis, naujoji sporto salių nuomos tvarka už borto paliko daugybę tiek savivaldybės, tiek privačias sporto mokyklas lankančių vaikų. Dėl neapgalvotos formulės yra įstaigų, kuriose 30 mokyklos vaikų lankančių vaikų būreliai laimėjo prieš 3-4 kartus didesnius klubus arba akademijas. Tai leidžia teigti, kad tikslo užtikrinti masiškesnį vaikų ugdymą arčiau namų ši tvarka tikrai nepasiekė. Oficialios informacijos savivaldybė kol kas neskelbia.
„Dalis mokyklų neteisėtai mus pašalino iš konkurso. Bet kadangi savo poreikį esame patenkinę, neketiname su jomis veltis į jokį papildomą teisinį ginčą. Paskutinius kelerius metus susidūrėme su kai kurių Vilniaus savivaldybės atstovų bandymu priešinti valstybinių ir privačių būrelių atstovus. Pastebime, kad dabar, vietoj to, kad būtų sprendžiama problema, kaip sugrąžinti būrelius lankantiems vaikams ir jų tėvams aiškumą, naudojama „skaldyk ir valdyk“ taktika. Nevyksta jokie dialogai, disponuojama tik gandų lygyje esančia informacija ir bandoma supriešinti didesnes vaikų ugdymo įstaigas su mažosiomis, regbininkus su futbolininkais, badmintono atstovus su krepšininkais ir taip toliau“, – pasakoja M.Noreika.
Matydama savivaldybės vadovų abejingumą, SKM kreipėsi į savivaldybę, valstybines ir privačias neformalaus ugdymo paslaugas teikiančias įstaigas kviesdama nedelsiant susėsti prie vieno stalo ir rasti sprendimą.
Paskutinius kelerius metus susidūrėme su kai kurių Vilniaus savivaldybės atstovų bandymu priešinti valstybinių ir privačių būrelių atstovus.
„Visoje šioje reformoje ir kovoje dėl salių aš pasigendu kovos dėl vaikų intereso. Mano vizija yra ta, kad kiekvienas Vilniaus vaikas turi turėti lankyti mažiausiai vieną sporto, meno ar kitokį būrelį. Kuriant sistemą būtent tai turime laikyti pagrindiniu tikslu. Šiandien mojuojama formulėmis, tvarkomis, sporto mokyklos pjudomos tarpusavyje, o vaikai netrukus bus priversti sėdėti namuose. Turime pripažinti padarytas klaidas, susėsti prie vieno stalo ir kartu ieškoti bendro sprendimo, kviečiame tą daryti nedelsiant“, – sprendimą siūlo M.Noreika.
