„Aš pasidomėjau, kokį poveikį mūsų alkoholio vartojimui padaro tiek ekonominė krizė, tiek tokia ekstremali situacija. Tikrai nenoriu būti velnio advokatė, bet šitoj vietoj per ekonominę krizę Lietuvoje alkoholio vartojimas buvo stipriai sumažėjęs“, – trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų posėdyje sakė G.Belian.
Pasak jos, 2007 m. alkoholio vienas gyventojas suvartodavo 14,6 litro, o 2009-aisiais – 10,6 litro.
„Kai pasibaigė ekonominė krizė, nuo 2010 m. vėl prasidėjo augimas“, – teigė ji.
Anot jos, ši tendencija pastebima ir prasidėjus naujojo koronaviruso pandemijai.
„Ką mes stebime dabar, šioje situacijoje? Kovo mėnesį apsinuodijimai alkoholiu – 2020 m. kovo mėnesį palyginus su 2019 m. – sumažėjo tris kartus. Tokio kritimo iš tikrųjų mes niekada nepastebėjome. Pirmą kartą pastebėjome tokį kirtimą. Tai reiškia, visgi žmonės persvarsto savo orientyrus ir atsisako nereikalingų prekių“, – teigė specialistė.
Pasak G.Belian, jokiu būdu negalima teigti, kad alkoholio vartojimas turi įtakos kovai su COVID-19.
„Prieš savaitę PSO išplatino rekomendacijas kaip tik skirtas alkoholio vartojimui ir būtent šios situacijos. Jokiu būdu negalima spręsti COVID klausimų per alkoholio vartojimą. Per alkoholio vartojimą kaip tik yra didinamas prieinamumas, mažinamas žmonių imunitetas ir grėsmė susirgti yra didesnė“, – teigė G.Belian.
Neseniai ir Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino duomenis, kad Alkoholio akcizų pajamos, pernai per tris mėnesius šoktelėjusios dėl būsimo akcizų tarifo augimo, šių metų sausio-kovo mėnesiais sumenko daugiau kaip penktadaliu.
Deklaruoti alkoholio akcizai sausį-kovą buvo 87,412 mln. eurų – 22,6 proc. mažiau nei per tą patį 2019-ųjų laikotarpį, nurodė VMI.
