Ministrės vertinimu, dabar Rusijos kariniai pajėgumai yra tris kartus didesni negu plataus masto invazijos į Ukrainą pradžioje.
Interviu temos
- Donaldo Trumpo signalai
- Lietuvos taikdariai Ukrainoje
- Rusijos gynybos pajėgumai
- Gynybos finansavimo šaltiniai
- Visuotinis šaukimas
- Naujas poligonas
- Otavos konvencija
- Remigijus Žemaitaitis
– Donaldo Trumpo komanda jau šį mėnesį gali pristatyti savo viziją dėl karo Ukrainoje pabaigos. Kokie jūsų lūkesčiai?
– Manau, kad bet kas šiame etape būtų spėliojimas, taigi reikia palaukti.
Briuselyje NATO gynybos ministrų susitikime turėtų dalyvauti Jungtinių Valstijų gynybos sekretorius. Tikimės, kad jis pasidalins savo planais ar vertinimais.
– Kaip vertinate pirmuosius signalus iš D.Trumpo administracijos – pareiškimus apie Kanadą, Grenlandiją, Panamos kanalą, Gazos Ruožą?Kokia tai politika?
– Turėtume būti pripratę, kad D.Trumpas linkęs daryti kategoriškus pareiškimus. Jie kartais realizuojasi į veiksmus, o kartais ne.
Taip pat matome keliamus tikslus. Vienas iš tikslų, kad Europa prisiimtų daugiau finansinės atsakomybės už savo gynybą, mums labai palankus. Turime pripažinti, kad naštos pasidalijimas NATO aljanse nebuvo proporcingas. Europa galėtų ir turėtų prisidėti daugiau.
Yra pozityvių akcentų ir dėl JAV požiūrio į energetiką, tiek dėl jų veiksmų energetikos gavybos srityje, tiek dėl kainų lubų, kurios būtų labai nenaudingos Rusijai.
Gerai, kad ir pačios JAV planuoja į savo gynybą investuoti daug daugiau.
– Kokį tikslą sau keliate dėl amerikiečių karinio buvimo Lietuvoje?
– Išlaikyti ir plėsti.
– Ukrainai vienas iš svarbiausių elementų yra saugumo garantijos, kad paliaubos tiesiog netaptų pauze, per kurią Rusiją įkvėptų oro, persigrupuotų ir po poros metų pultų vėl.
Ar šių garantijų dalis galėtų būti ir Lietuvos taikdariai Ukrainoje?
– Turime realistiškai sau atsakyti į klausimą, ką veiktų taikdariai ne taikos metu Ukrainoje.
