„Keli tyrimai prieš keletą metų signalizavo, kad Lietuvos vaikai gerokai prasčiau negu kitų Europos valstybių vaikai jaučiasi dvasiškai – jaučiasi nesaugūs, jų santykiai su draugais, su tėvais, su bendraamžiais, net su savimi sutrikę“, – sakė D.Pūras, ketvirtadienį dalyvavęs Seime surengtoje konferencijoje apie vaikų teises.
Specialisto teigimu, dėl tokios vaikų savijautos didelė atsakomybė tenka ne tik šeimai, bet ir valstybei.
„Nes jeigu jau ji (valstybė – BNS) skiria lėšas, resursus, bent jau turėtų jų dėka ta problema mažėti, o ne gilėti. Valstybė skiria vis daugiau milijonų internatinėms įstaigoms, o ne tam, kad vaikai augtų šeimose“, – tvirtino D.Pūras.
Anot jo, „dviratis išradinėjamas“ kuriant Šeimos koncepciją, siekiant įteisinti šeimą kaip vienintelę santuokos išraišką, bet nesistengiama kiekvienam vaikui rasti tėvus, globėjus.
„Lietuva tuoj bus viena iš nedaugelio Europos valstybių, kur klesti kūdikių namai, nors kitos valstybės sugebėjo kiekvienam kūdikiui rasti šeimą, jei ne biologinę, tai kitą, o mes to nesugebame“, – apgailestavo D.Pūras.
Jis tvirtino pasigendąs realios pagalbos tėvams ir vaikams iš rizikos grupių.
Prieš trejus metus paskelbti UNICEF atlikto vaikų gerovės ir savijautos tyrimo rezultatai, pagal kuriuos tarp 29 valstybių Lietuva užėmė 28 vietą. Po jos sekė tik Malta, kuri UNICEF organizacijai pateikė neišsamią informaciją.
Prieš penkerius metus Didžiosios Britanijos Jorko universiteto mokslininkai buvo sudarę vaiko gerovės indeksą. Jis parodė, kad Lietuvos vaikai visoje ES gyvena prasčiausioje aplinkoje, jaučiasi mažiausiai saugūs ir blogiausiai vertina savo pačių gyvenimo kokybę. Šalių sąrašo apačioje Lietuva liko ir dėl materialinės situacijos (22 vieta iš 25), santykių šeimoje ir su bendraamžiais (20 vieta iš 25).
