Šalies vadovė pabrėžė, kad Europos Sąjunga yra pasirengusi pasirašyti Asociacijos sutartį su Ukraina Vilniaus viršūnių susitikime, kuris įvyks lapkritį. Todėl iki jo likę paskutiniai mėnesiai yra labai svarbūs ir Ukrainai, ir visai ES. Nuo Ukrainos pastangų per ateinantį mėnesį priklausys, ar šalis pasiryžusi realiai kurti europinę ateitį, ar pasiduoda spaudimui ir grasinimams bei atsisako pastarųjų penkerių metų pasiekimų ir įdirbio.
„Ukraina yra per didelė, per stipri ir per svarbi, kad leistų kitiems spręsti savo likimą. Tik pati Ukraina gali apsispręsti, ar žengti europiniu keliu. Šiandien Ukraina – visų europiečių, kuriems rūpi mūsų žemyno saugumas ir gerovė, dėmesio centre. Europa laukia ir palaiko Ukrainą. Vilniaus viršūnių susitikimas gali tapti istorine diena, kai Ukraina pasirinko Europą, o Europa – Ukrainą“, – sakė prezidentė.
Prezidentė pabrėžė, jog niekas nepadaryta, kol nepadaryta viskas
Pasak šalies vadovės, iki Vilniaus susitikimo likus tik dviem mėnesiams Ukraina dar turi išspręsti selektyvaus teisingumo problemą ir Julijos Tymošenko klausimą, priimti būtinas įstatymų pataisas teisinės ir teismų sistemos, rinkimų, prokuratūros, verslo aplinkos gerinimo ir kovos su korupcija srityse. Prezidentė pabrėžė, jog niekas nepadaryta, kol nepadaryta viskas. Pasak Lietuvos vadovės, šios reformos visų pirma yra naudingos Ukrainos žmonėms.
Valstybės vadovės teigimu, politiniu spaudimu ir ekonominėmis sankcijomis siekiama sutrukdyti Ukrainos ir kitų Rytų partnerių integraciją į Europą. Ekonominį spaudimą šiuo metu patiria ir Lietuva, ir Ukraina, ir kitos regiono šalys. Prezidentė pabrėžė, jog tai yra neteisėta, rodo silpnumą ir yra tarptautinės teisės pažeidimas.
„Kuo mažiau lieka laiko iki Vilniaus viršūnių susitikimo, tuo labiau didėja spaudimas. Linkiu Ukrainai, jos lyderiams ir žmonėms stiprybės, politinės valios ir ryžto jį atlaikyti. Ukraina turi pati kurti savo ateitį. Europa nori matyti Ukrainą savo visaverte partnere. Tokią, kuri gali prisidėti prie viso žemyno vystymosi ir saugumo“, – sakė prezidentė.
Vilniaus viršūnių susitikimas įvyks lapkričio 28-29 d. Tai vienas pagrindinių ir didžiausių Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių. Jame tikimąsi pasirašyti ES asociacijos sutartį su Ukraina bei parafuoti asociacijos sutartis su Gruzija ir Moldova.
Vizito metu Lietuvos vadovė taip pat susitiks dvišalio pokalbio su Ukrainos prezidentu Viktoru Janukovyčiumi.
Papildyta 11.43 val. Ukrainos eurointegracija naudinga ir Lietuvos žmonėms
D.Grybauskaitė Jaltoje susitiko su Ukrainos prezidentu V.Janukovyčiumi. Dvišaliame susitikime aptartas pasirengimas Vilniaus viršūnių susitikimui, taip pat ES ir Ukrainos Asociacijos ir laisvosios prekybos sutarties pasirašymui būtinos sąlygos.
Beliko įveikti kelias paskutines kliūtis, atlaikyti suaktyvėjusį priešininkų spaudimą ir Ukraina bus vieningoje Europos šeimoje.
„Penkerius metus trukusiame Ukrainos ekonominės eurointegracijos kelyje – finišo tiesioji. Beliko įveikti kelias paskutines kliūtis, atlaikyti suaktyvėjusį priešininkų spaudimą ir Ukraina bus vieningoje Europos šeimoje. Tai atvers naujas galimybes ir ukrainiečiams, ir lietuviams, ir visos Europos žmonėms", – teigia Prezidentė.
Rytų partnerių asociacija su Europa sustiprins šių šalių demokratizacijos procesą, o žmonėms ir verslui užtikrins didesnį saugumą ir ekonomikos augimo galimybes.
Pasirašius laisvosios prekybos sutartį su Ukraina, vien Lietuvos įmonės sutaupytų iki 45 mln. litų muito mokesčių per metus. Ukrainai atsivertų bendra 500 mln. ES vartotojų rinka, o mums papildoma 45 mln. Ukrainos vartotojų rinka. Tai – naujos galimybės prekių ir paslaugų eksportui, darbo vietų kūrimui. Europietiškomis vertybėmis grįstas ekonominis ir prekybinis bendradarbiavimas užtikrintų saugesnes verslo investicijas, skaidresnį reglamentavimą, liberalesnę viešųjų pirkimų ir paslaugų rinką, sudarytų sąlygas sąžiningai konkurencijai.
Pasak šalies vadovės, strateginis Ukrainos apsisprendimas judėti demokratiniu, europietišku keliu labai ją pakeitė. Padaryta didelė pažanga ir šalis praktiškai atitinka Asociacijos sutarties su ES pasirašymui būtinus reikalavimus. Belieka išspręsti selektyviojo teisingumo problemą, kurios ryškiausias pavyzdys – buvusios premjerės Julijos Tymošenko įkalinimas. Taip pat Ukrainai būtina tęsti teisinę reformą, sukurti atskirą instituciją kovai su korupcija, priimti Prokuratūros ir antidiskriminacinius įstatymus, tobulinti rinkimų įstatymus.
Prezidentės teigimu, artėjant svarbiam, kokybiškai naują ES Rytų kaimynystės raidos etapą nulemsiančiam sprendimui, Rytų partnerystės šalys ir šiuo metu ES Tarybai pirmininkaujanti Lietuva patiria ne tik politinį, bet ir ekonominį spaudimą. Demokratijos plėtrą bandoma sustabdyti eksporto ir prekybos apribojimais, totaliomis patikromis pasienyje, vadinamaisiais šokolado ir pieno karais.
Lietuva, pasak prezidentės, tokį spaudimą patiria dėl kiekvieno strateginio sprendimo, tačiau niekada jam nepasidavė. Taip buvo bandoma stabdyti mūsų nepriklausomybės siekį, Būtingės naftos terminalo, o dabar suskystintųjų dujų terminalo statybas.
Kiekviena šalis, prezidentės teigimu, pati turi priimti sprendimą dėl savo ateities.
