„Čia yra simbolinė reikšmė, pirmiausia, atgrasymo funkcija, nes tai reiškia, kad mūsų teritorijoje yra mūsų partnerių kariuomenė ir Lietuvos užpuolimas reikštų, kad užpultos bent jau kelios NATO šalys. Iš tikrųjų kiekvienas mūsų partnerės šalies karys reiškia dešimtis karių, todėl tai yra didžiulė reikšmė“, – ketvirtadienį transliuotame interviu LRT radijui sakė D.Grybauskaitė.
Anot jos, sprendimai, kurie bus priimami Varšuvoje NATO viršūnių susitikime, „žingsnis po žingsnio vis daugiau užtikrins mūsų saugumą, taip pat suteiks galimybę atgrasyti kaimynus, kurie gal turės kažkokių pretenzijų į mus“.
Baigiamojoje pratybų „Geležinis Vilkas“ stadijoje ketvirtadienį dalyvausianti šalies vadovė taip pat pabrėžia, kad nuo 2014-ųjų regione vykdomos nuolatinės pratybos su NATO partneriais, jų kiekis ir apimtys didėja.
„Nuo 2014-ųjų metų praktiškai Lietuvoje padvigubintas pratybų skaičius, turime nepertraukiamą pratybų kalendorių iki 2017-ųjų pabaigos. Taigi, manyčiau, kad grėsmės vertinamos vienodai, aiškiai, joms ruošiamasi labai rimtai“, – pabrėžė D.Grybauskaitė.
NATO gynybos ministrai antradienį sutarė Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Lenkijoje dislokuoti po tarptautinį sąjungininkų batalioną, siekiant atgrasyti Rusiją. Galutiniai sprendimai turėtų būti priimti NATO viršūnių susitikime liepą.
Vokietijos, JAV, Didžiosios Britanijos atstovai yra patvirtinę, kad trys batalionai bus kuriami jų karių pagrindu. Ar prisidėti prie sustiprintos NATO gynybos regione, svarsto ir Kanados atstovai.
Batalionai Baltijos šalyse ir Lenkijoje turėtų būti dislokuoti 2017 metais. Vieną batalioną paprastai sudaro nuo 500 iki 1 tūkst. karių.
