„Visagino atominė elektrinė – tai projektas, kuris penkiasdešimt metų stimuliuos viso regiono ekonomiką. Tik visos trys Baltijos šalys kartu, o ne po vieną, gali įgyvendinti šį projektą. Jo sėkmė priklausys nuo visų mūsų gebėjimo priimti sprendimus, atsakomybės ir sąžiningumo“, – pranešime spaudai teigė šalies vadovė.
Premjeras Andrius Kubilius antradienį pareiškė, kad Latvijai ir Estijai nusprendus neprisijungti prie naujos atominės elektrinės Lietuvoje projekto, jo įgyvendinimas būtų sustabdytas. Šalies vadovės D.Grybauskaitės teigimu, jau padaryti pirmieji žingsniai trijų Baltijos šalių energetinei izoliacijai panaikinti, tačiau būtinas tolesnis nuoseklus bendras darbas.
Valstybinio vizito į Latviją išvykusi D.Grybauskaitė trečiadienį su Latvijos premjeru Valdžiu Dombrovskiu aptarė ekonominę ir finansinę padėtį Europoje, derybas dėl ES biudžeto, Lietuvos ir Latvijos bendradarbiavimą energetikos srityje, pranešė Prezidento spaudos tarnyba.
„Artima kaimynystė lėmė, kad mūsų ekonomikos persipynusios. Esame stipriai integruota bendra rinka. Bendri energetiniai projektai svarbūs ne tik ekonominiam ir politiniam saugumui ir savarankiškumui, tai mūsų šalių ekonomikos stimulas daugeliui metų į priekį“, – teigė D.Grybauskaitė.
Prezidentės teigimu, finansinė drausmė padėjo Lietuvai ir Latvijai greičiau įveikti krizę, užtikrinti finansinį stabilumą ir spartų ekonomikos atsigavimą. Finansinės drausmės įtvirtinimas nacionalinėje teisėje dar labiau apsaugos atviras Lietuvos ir Latvijos ekonomikas, rašoma pranešime. Latvija jau ratifikavo Europos fiskalinės drausmės sutartį. Artimiausiu metu dėl to spręs ir Lietuvos Seimas.
Anot D.Grybauskaitės, ginant Lietuvos ir Latvijos žmonių interesus, labai svarbu laikytis vieningos pozicijos – derybose dėl naujos ES finansinės perspektyvos Lietuva ir Latvija sieks, kad Baltijos šalims nebūtų taikomi diskriminaciniai apribojimai skirstant struktūrinę paramą, taip pat teisingesnės paramos skirstymo žemdirbiams.
Pasak prezidentės, antradienį Seimui pritarus, Lietuva apsisprendė statyti suskystintų dujų terminalą Klaipėdoje.
„Lietuva negali ilgiau laukti. Apsisprendėme savo jėgomis statyti suskystintų dujų terminalą. Neprentenduojame į ES paramą. Tai bus nedidelis, mūsų reikmėms skirtas terminalas, bet jo galimybėmis galės naudotis ir Latvija“, – sakė valstybės vadovė.
Lietuva ir Latvija turi geriau išnaudoti krovinių tranzito galimybes – sudaryta darbo grupė transporto klausimams spręsti rūpinsis geležinkelio projekto „Rail Baltica“ plėtra, rašoma pranešime.
Pasak prezidentės, Lietuva ir Latvija yra ne tik artimiausios kaimynės, bet ir svarbiausios prekybos partnerės. Praėjusiais metais pagal Lietuvos eksporto apimtis Latvija buvo antroje vietoje, tiesioginės Lietuvos investicijos Latvijoje 2011 metais siekė 861,56 mln. litų. Latvija užima antrą vietą ir pagal tiesioginių Lietuvos investicijų dydį užsienyje.
