Dėl tarp institucijų kilusio konflikto A.Siaurusevičius kaltina LRTC – esą grasinimai išjungti Lietuvos televizijos transliaciją pasirodė LRT suabejojus centro veiklos skaidrumu ir tarifų pagrįstumu.
LRTC generalinis direktorius Algirdas Vydmontas tvirtina LRT vadovą dirbtinai kurstant konfliktą ir siekiant bet kokiomis priemonėmis išvengti finansinių įsipareigojimų. Jo teigimu, pradelsta skola LRTC siekia apie 3 mln. litų, nors A.Siaurusevičius šį skaičių ginčija.
Susidariusią situaciją trečiadienį dalyvaujant konfliktuojančioms pusėms svarstė Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (ŠMKK), tačiau nusprendė, kad ne jų kompetencija nagrinėti komercinius ginčus ir klausimą spręsti perdavė Lietuvos radijo ir televizijos tarybai.
Lietuvos radijo ir televizijos generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius sako nepripažįstantis dalies skolos Lietuvos radijo ir televizijos centrui ir su šiuo norėtų aiškintis teisme.
„Susidarė ne milijoninės, pakankamai jos nedidelės tos skolos. Jos susidarė todėl, kad buvo sumažintas LRT finansavimas, taip pat – ir skirtas programų siuntimui. Tai viena iš esminių problemų, tačiau kita problema, kurią mes keliame, centro tarifų pagrįstumas, ir centro veiklos skaidrumas“, – po komiteto posėdžio žurnalistams sakė A.Siaurusevičius.
Jis teigė, kad LRT centrui perveda visas iš biudžeto tam tikslui skirtas lėšas. „Taip pat mokame ir iš komercinio biudžeto ir neatsisakome mokėti ateityje, bet turime kai kurių klausimų LRTC. Už ką mes mokam, ir, manau, kad pagrindinė priežastis, kad tie mūsų klausimai LRTC ir sunervino“, – tvirtino nacionalinio transliuotojo vadovas.
Jis sakė pripažįstantis, jog LRT skolinga LRTC, tačiau ne visą nurodytą sumą: „Mes iš dalies skolą pripažįstame“. Paklaustas, kurią skolos dalį pripažįsta, kurios – ne, teatsakė, jog tai yra komerciniai dalykai, o juos LRT vadovas norėtų išsiaiškinti teisme.
„Mes skolos nepripažįstame, ir matome išeitį, kurią kurį laiką siūlė ir LRTC, tai yra kreiptis į teismą, tačiau nežinau dėl kokių priežasčių jie aiškina, kad į teismą jie nebesikreips, nes, kaip skaičiau spaudoje, teismas gali būti naudingas LRT. Tai susidaro labai paradoksali situacija“, – sakė A.Siaurusevičius.
LRTC vadovas A.Vydmontas tvirtina, jog kaltinimai neskaidria veikla tėra desperatiškas bandymas bet kokiomis priemonėmis išvengti skolos mokėjimo. Jjo teigimu, iš gautų komercinių pajamų LRT centrui nemoka nuo praėjusių metų spalio.
„Keliamas dirbtinai konfliktas, ieškant priežasčių nemokėti. Su kitais transliuotojais panašių problemų tikrai neturime“, – tvirtino jis.
Jis neigė A.Siaurusevičiaus teiginius, kad LRT neatsisako mokėti ir iš komercinių pajamų. „Kaip tai neatsisako mokėti? Jei nuo praėjusių metų spalio-lapkričio mėnesio iš komercinių pajamų nėra sumokėta nė vieno lito. Kai gavo raštą, jie sumokėjo 700 tūkst. litų, tai yra maždaug 20 proc. skolos“, – piktinosi A.Vydmontas.
LRTC vadovas atmeta abejones dėl nustatytų tarifų pagrįstumo: „Ryšių reguliavimo tarnyba įvedė mums įpareigojimą, kad turime paskaičiuoti kainas pagal kaštus, tai yra daroma, visi transliuotojai moka šitomis kainomis ir tik ponui A.Siaurusevičiui tos kainos nepatinka“, – kalbėjo centro vadovas.
Grasinimą nuo spalio 1 dienos nutraukti LRT transliaciją siūlo trečiadienį jis apibūdino švelniau: „Man nepatinka tas žodis grasina. Mes paprasčiausiai parašėme raštą, kad, jeigu nebus sumokėta, nutrauksime transliaciją. Pagal sutartį mes galime nutraukti paslaugų teikimą esant įsiskolinimui“.
LRTC praėjusią savaitę kreipėsi į šalies bei atitinkamų institucijų vadovus, pranešdamas, jog nuo spalio 1 dienos stabdo LRT televizijos programos transliavimą po nesėkmingų derybų su LRT dėl susidariusios skolos likvidavimo.
LRT centrui moka valstybės skiriamą lėšų dalį, tačiau jau nuo praėjusių metų atsisako mokėti iš komercinių pajamų, tą pripažįsta ir A.Siaurusevičius, tačiau tvirtina negaunantis atsakymų dėl tarifų skaičiavimo metodikos.
Iš šiems metams numatytų 43 mln. litų valstybės biudžeto lėšų LRT už Lietuvos radijo ir televizijos centro paslaugas sumokėti buvo skirta 7 mln. litų
