15min pristato 7 svarbius su Lietuvos istorija susijusius dalykus ir objektus, kurių likimo ir /arba buvimo vietos vis dar nežinome ir galbūt nesužinosime niekada.
Tekstas pirmąkart skelbtas 2018 m., atnaujintas 2025 m. Naujieną apie požemiuose rastas Lietuvos ir Lenkijos valdovų – karaliaus Aleksandro, karalienių Elžbietos Habsburgaitės ir Barboros Radvilaitės įkapėms skirtos insignijas, tarp jų – karūnas skaitykite čia.
Vytauto kapas. Kunigaikštis Vytautas Didysis mirė 1430 m. Jo palaikai, ar bent tikslios žinios apie juos, buvo prarasti XVII a.
Kaip nurodoma Vilniaus arkivyskupijos puslapyje, 1430 m. Vytautui mirus, jis buvo palaidotas Vilniaus arkikatedroje, šalia mirusios žmonos Onos kapo, prie Šv. Mykolo Arkangelo altoriaus, netoli tos vietos, kur dabar stovi XVIII a. pab. pastatyta alegorinė „Dievo meilės” skulptūra.
1530 m. katedra degė, o su ja – ir Vytauto kapas bei antkapis. Tuomet Vytauto palaikai buvo perkelti į kitą koplyčią, vėliau – vėl sugrąžinti. Tačiau XVII a. viduryje per vykusius karus Vytauto antkapis buvo išplėštas bei sunaikintas.
Manoma, kad Vytauto palaikai galėjo būti paslėpti pačioje katedroje, kad nebūtų išniekinti, bet tiksli galimo jų perlaidojimo vieta nėra žinoma.
Taip pat galėjo būti ir taip, kad jų paslėpti nespėta ir jie susimaišė su kitais arkikatedroje palaidotų asmenų kaulais. Be to, net jei jie ir buvo paslėpti, tai padarę asmenys galėjo nespėti to niekam papasakoti.
1931 m., kuomet Vilnių valdė Lenkija, po katedros rūsius išplovusio ir vos pačios katedros nesugriovusio potvynio buvo atrasta kripta, o joje ir trijų asmenų – pirmosios bei antrosios Žygimanto Augusto žmonų bei kunigaikščio Aleksandro – palaikai.
Tuomet sklido kalbos, kad buvo rasti ir Vytauto palaikai, tačiau jie buvo specialiai vėl užmūryti, kad nebūtų paskatintas lietuvių patriotizmas. Lenkija tokias kalbas griežtai neigė.
Gerokai vėliau, 1985 m., arkikatedroje atrasta dar viena, anksčiau nežinota kripta, sumūryta iš XX a. plytų, o joje – senyvo vyriškio skeletas be jokių atpažinimo ženklų. Svarstyta, kad būtent tai gali būti Vytauto palaikai, kuriuos čia galėjo perlaidoti lenkai. Tačiau papildomi tyrimai to nepatvirtino.
Paskutinį kartą Vytauto palaikų paieškos vyko 2017 m. Anot Bažnytinio paveldo muziejaus gidų, tikėtina, kad artėjant 2030 m. ir Vytauto mirties 600-mečiui jos atsinaujins.
Vytauto karūna. 1430 m., kai turėjo būti karūnuotas, Vytautas Didysis mirė, o jo karūna Lietuvos taip ir nepasiekė. Žinios apie jos vietą pradingsta po keleto metų nuo Vytauto mirties.
Nuo XVI a. pradžios Lietuvoje buvo gaji teorija, kad Vytauto karūną iš ją Vytautui gabenusio imperatoriaus Zigmanto pasiuntinybės pagrobė ir pasisavino lenkai.
Dar XVI a. buvo norinčių karūnuoti Žygimantą Augustą Lietuvos karaliumi, tam pasitelkiant kažkur Lenkijoje esančią Vytauto karūną. Kalbų, kad reikia iš lenkų atsiimti karūną, būta ir XX a. pr.
Tačiau tikėtina, kad lenkai karūnos nė neturėjo. Dabar istoriniai šaltiniai labiau remia teoriją, kad imperatorius Zigmantas į Lietuvą siuntė dvi pasiuntinybes, karūną gabeno antroji iš jų.
Tačiau kai pirmąją pasiuntinybę užpuolė lenkai, sužinojusi apie tai antroji pasiuntinybė pasuko atgal.
Karūna grįžo į Vokietiją. Dar šiek tiek informacijos apie ją pateikia Niurnbergo ūkinio gyvenimo šaltiniai, tokie kaip sąskaitų knygos.
