Visą dieną iki pat Sekminių ryto šiame kaime vykusi šventė neabejotinai sudomino ir mažą, ir didelį. Dargužių amatų centre ir šalia jo vyko daugybė renginių. Daug dalyvių sulaukė apvalaus stalo diskusija „Man gera gyventi kaime?!“, praktinių darbų erdvė ir pristatomas projektas „Lėta sodyba“ – šiaudinis ar medinis namas? Bitės, o gal uogos?“.
Šurmuliavo jaunimo „Skrajojantis baras“, kuriame kiekvieno apsilankiusio laukė skanūs valgiai ir kultūrinė programa. Šventės dalyviams svetingai kiemo vartus atvėrė, su dzūkiškomis tradicijomis, kulinariniu paveldu bei kitomis įdomybėmis susipažinti kvietė svetingi dargužiečiai.
Renginio organizatorė, Dargužių amatų centro direktorė Gintarė Miškinienė sakė, kad renginys „Man gera gyventi kaime“ – tai Varėnos krašto dzūkų atsakas į dabartines tendencijas ne tik kaime, bet ir visoje Lietuvoje.
„Mes tikime, kad svetingai atkelti vartai, kaimyniški santykiai ir kitoniškumo toleravimas yra mūsų patrauklumo dalis. Juk Varėnos krašto geografinė padėtis, miškai, pievos, upės ir ežerai suteikia galimybes plėtoti tradicinius vietinius amatus, gaminti sveiką ir skanų maistą, vystyti turizmo paslaugas. Mes, dzūkai, kuriame modernią infrastruktūrą, norėdami ne tik kokybiškai gyventi, bet ir savarankiškai dirbti“, – sakė G.Miškinienė.
Vienoje iš pagrindinių renginio dalių – diskusijoje „Man gera gyventi kaime“ – buvo svarstoma, kaip padaryti, kad kaimas taptų patrauklus kaimiškų vietovių ir miesto žmonėms, kaip paskatinti inovacijas, kad atsirastų nauji verslai ir vienytųsi verslininkai, amatininkai, kaimo turizmo sodybų savininkai.
Joje dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės, Vilniaus universiteto, Baltijos aplinkosaugos forumo, Agrarinės ekonomikos instituto, Kaimo plėtros departamento atstovai ir svečias iš Prancūzijos – šeimos kaimo mokyklų nacionalinio tinklo prezidentas, ūkininkas Xavieras Michelinas. Diskusijoje buvo išsakyta daugybė nuomonių ir iniciatyvų, kaip stiprinti kaimo gyvybingumą. X.Michelinas pristatė Prancūzijoje aštuoniasdešimt metų sėkmingai gyvuojantį šeimos kaimo mokyklų modelį.
Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta kalbėjo, kad norint, jog kurtųsi ir gyvuotų verslas, neužtenka atnaujinti pastatus. Juose turi vykti veiksmas.
Varėnos rajono savivaldybė, siekdama išjudinti rajono verslo bendruomenę, parengė ir verslininkams pristatė Varėnos rajono ekonomikos gaivinimo planą, inicijavo verslo asociacijos ir turizmo asociacijos steigimą. Rajono vadovas pažymėjo, jog šiandien, deja, dar gajus požiūris, kad amatą mokėti nėra garbinga.
„Varėnos rajono savivaldybės vizija ir siekis – sudaryti sąlygas tiek gyvenantiems kaime, tiek norintiems grįžti į jį, realizuoti savo idėjas kuriant smulkųjį verslą“, – sakė jis.
Prieš dešimtmetį augintojų, gamintojų ir valdytojų asociaciją „Viva Sol“ subūręs ir šiame kaime sūrininkų namus įkūręs Valdas Kavaliauskas dalijosi savo verslo kūrimo patirtimi. Jis pažymėjo, jog įsitikino ir visiškai pritaria svečio iš Prancūzijos X.Michelino trims sėkmingos veiklos prielaidoms – ryžtu ir pasitikėjimu savo jėgomis, amato išmanymu ir supratimu, kad reikia kooperuotis su kaimo bendruomene.
Tądien Dargužiuose buvo galima įsitikinti, kad kaime tikrai gera gyventi. Svečius linksmino dainininkai ir muzikantai: akordeonistas Martynas Ambrutis, Tiltų kaimo kapela, Varėnos technologijos ir verslo mokyklos muzikinis jaunimo kolektyvas. Liepų alėjoje Vilniaus kolegijos studentės pristatė savo kūrybos madų šou, o gyvosios istorijos klubas „Leitgiris“ demonstravo karžygių kovas.
Dargužių sūrinėje buvo galima sužinoti, kaip gaminami sūriai, „Sūrininkų namuose“ jo buvo galima paskanauti ir įsigyti.
Pirkėjus kvietė Varėnos krašto amatininkų dirbinių krautuvėlė. Žolininkė Rasa Subačienė demonstravo, kaip virti beržų sirupą, jo čia pat buvo galima ir įsigyti. Amatų meistrė Milda Dalgedaitė mokė, kaip pasigaminti ruginių sausainukų, rodė, kaip jie kepami dzūkiškoje krosnyje.
Jaunimo suburtas „Skrajojantis baras“ siūlė ant laužo virtų dzūkiškų patiekalų su grybais, kitų skanėstų.
Šalia amatų centro mažieji susižavėję mokėsi pūsti didelius burbulis, piešti ant molbertų ir išbandė daugybę kitų pramogų.
Na, o visi pasiilgę dzūkiško kaimo, galėjo pasivaikščioti po žieduose skendinčius Dargužius, užsukti į svetingai vartus, duris ir širdis atvėrusių dargužiežių sodybas, pabendrauti ir dar kartą įsitikinti, kad kaime tikrai gera gyventi.
