Daugiabučių namų administratoriaus „Mano būstas“ atstovas Paulius Ugianskas BNS teigė, kad įmonė gyventojų klausimų dėl balkonų kopėčių ar liukų panaikinimo dažniausiai sulaukia, atliekant butų remontą ar balkonų įstiklinimą.
Savo ruožtu pastatų priežiūros ir inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ regiono vadovas Darius Pūras nurodė, kad gyventojai kartais skundžiasi neestetišku vaizdu, taip pat nori patogiau išnaudoti balkono plotą ir užtikrinti, kad kaimynai nepatektų į balkono erdvę, kurioje laikomi dviračiai, vežimėliai ir kitas buto gyventojo inventorius.
Vis tik už daugiabučių gaisrinės saugos priemones atsakingi namų administratoriai pabrėžia, jog daugiaaukščiuose daugiabučių balkonuose įrengtos kopėčios ir liukai yra priešgaisrinės saugos elementai, skirti gyventojų evakuacijai nelaimės atveju, todėl jų šalinti ar savavališkai demontuoti negalima.
„Pabrėžiame, kad evakuacinės kopėčios ir liukai yra suprojektuoti ir įrengti kaip privalomoji pastato projekto dalis, siekiant užtikrinti gyventojų saugumą ekstremalios situacijos metu. Šių elementų pašalinimas yra griežtai draudžiamas, nes tai būtų laikoma šiurkščiu gaisrinės saugos reikalavimų pažeidimu ir keltų tiesioginę grėsmę ne tik buto savininko, bet ir kaimynų saugumui“, – BNS nurodė D. Pūras.
Anot jo, kopėčios ir liukai yra bendrojo naudojimo turtas, kurio negalima vienašališkai keisti ar šalinti. Tokiam pertvarkymui būtų reikalingas ne tik daugumos butų savininkų sutikimas, bet ir projektinių sprendinių suderinimas su atsakingomis institucijomis, o jei įranga būtų demontuota savarankiškai, gresia ir administracinė atsakomybė.
Tuo metu PAGD atstovas Arvydas Vingilys BNS nurodė, jog praktikoje liukai ir kopėčios daugiabučių balkonuose vertinami kaip avariniai išėjimai iš patalpų, o jie visuomet turi būti laisvi, parengti žmonėms evakuoti bet kuriuo paros metu.
Anot A. Vingilio, liukai skirti sudaryti papildomą pabėgimo kelią, jei pagrindinė laiptinė tampa neprieinama dėl gaisro, dūmų ar kitų pavojų, o juos demontavusiems asmenims gresia baudos.
„Pažeidimą padaręs asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn (...) gali būti skiriama bauda nuo 10 iki 70 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 30 iki 600 eurų“, – nurodė jis ir patikslino, jog praktikoje pasitaiko atvejų, kai negalėdami evakuotis per pagrindinius evakavimosi kelius žmonės pasinaudoja minėtais išėjimais.
A. Vingilio teigimu, būtent daugiabučių namų administratoriai arba gyventojų bendrijos turėtų atlikti liukų ir kopėčių priežiūrą, remontuoti ar kitaip jas tvarkyti. Tuo metu PAGD pareigūnai, vykdantys patikrinimus ir patekę į minimus avarinius išėjimus, gali įvertinti, ar jie yra tinkamai eksploatuojami.
„Civinity“ regiono vadovas BNS nurodė, kad įmonė periodiškai atlieka evakuacinių elementų apžiūrą ir jos metu patikrina, ar liukai ir kopėčios yra techniškai tvarkingi, ar prieiga prie jų nėra užkrauta daiktais, ar liukai nėra užrakinti, mechaniškai pažeisti.
Tuo metu „Mano būstas“ atstovas pripažino, kad kopėčios ir liukai dažniausiai yra privačiose butų valdose, tad namų administratoriaus galimybės juos fiziškai tikrinti yra ribotos, nes patekimas galimas tik suderinus su gyventoju.
„Vis dėlto nuolat informuojame gyventojus apie pareigą užtikrinti, kad šie elementai būtų neužstatyti, techniškai tvarkingi ir prireikus galėtų būti naudojami pagal paskirtį“, – akcentavo P. Ugianskas.
