„Kelių pastarųjų metų įvykiai, kurių metu nukentėjo gyventojų ar įmonių turtas, leidžia daryti vienareikšmišką išvadą – daugiausia žalos ir nuostolių turtui padaro gaisrai: sudegęs gyvenamasis namas, užsiliepsnojęs butas, nuo automobilio užsidegęs garažas, apdegęs ūkinis pastatas ar gamybinės patalpos, visiškai sudegusi pirtis – tai tik keli, tačiau labai dažni ugnies sukeliamų nelaimių pavyzdžiai. Vien šiemet per I-ą ketvirtį BTA Lietuvoje jau atlygino nuostolius 5 atvejais, kai ugnis gyventojų turtą sunaikino visiškai“, – sako BTA Turto draudimo vadovaujančioji specialistė Dalia Strazdienė.
BTA atstovė teigia, kad nors tik kas šeštas įvykis yra susijęs su ugnimi, tačiau nuostolių turtui prasme, ugnies padaroma žala yra didžiausia. D.Strazdienė taip pat pastebi tendenciją, kad nelaimių, kylančių dėl ugnies kasmet tik daugėja. BTA grupės įmonių statistika rodo, jog šiemet į BTA jau kreipėsi 18 proc. daugiau asmenų nei pernai, kurių turtas daugiau ar mažiau nukentėjo gaisro metu. Per pirmus keturis metų mėnesius ugnies padaryti nuostoliai BTA apdraustam turtui Baltijos šalyse jau siekia 5,4 mln. litų.
„Dažniausios kylančių gaisrų priežastys: trumpas jungimas elektros instaliacijoje, dėl kamino kilęs gaisras mansardoje, nuo krosnies užsidegę rūbai, sprogusi mikrobangų krosnelė ar net dėl žaibo iškrovos užsiliepsnojęs stogas. Žmonės dažnai net neįsivaizduoja, kaip kilusi, atrodytų, dėl smulkmenos, ugnis greitai išplinta ir kaip greitai viskas supleška iki pamatų. Tokios nelaimės – neapsakomai skaudžios”, – kalbėjo D.Strazdienė.
Nelaimės susijusios su gaisrais pastaruoju metu kyla vienodai tiek miestuose, tiek kaimo vietovėse. Mieste yra didesnė tikimybė užsidegti butams, ypač turint asocialų gyvenimo būdą propaguojančius kaimynus. Tuo tarpu kaimo vietovėse gaisrai paprastai kyla dėl netvarkingos elektros instaliacijos senesnės statybos individualiuose gyvenamuosiuose namuose ar, kas ypač būdinga paskutinėms kelioms vasaroms, dėl žaibo įtrenkimo.
