„Yra diskusija dėl to, kad oro policijos misija galėtų būti transformuota į oro policijos ir oro gynybos misiją, tie patys lėktuvai turėtų platesnius įgaliojimus ne tik lydėti, bet ir esant grėsmei imtis kinetinių veiksmų prieš priešiškus lėktuvus“, – Žinių radijui antradienį kalbėjo D.Matulionis.
„NATO nesidaro sprendimai labai greitai, bet aš tikiuosi, kad tai yra mėnesių klausimas. Aktualumas yra akivaizdus“, – pridūrė jis.
Anot patarėjo, „išties nelogiška“, kad dabartinėmis geopolitinėmis aplinkybėmis, NATO oro policija neturi platesnių įgaliojimų.
„Tai priešininkas irgi gerai žino, (...) tai atitinkamai ir provokuoja. Būtent tokios misijos buvimas apsaugotų mus labiau nuo tų praktiškai reguliarių įsiveržimų, įskridimų į mūsų teritoriją“, – sakė D.Matulionis.
Kaip rašė BNS, oro gynybos klausimas tapo itin aktualus šią vasarą į Lietuvą įskridus dviem rusiškiems dronams „Gerbera“, iš kurių vienas turėjo sprogmenų.
Incidentas rugsėjį fiksuotas ir Lenkijoje, kaimyninės šalies oro erdvę pažeidė apie 20 Rusijos dronų.
Po šio įvykio NATO pranešė, kad sustiprins savo rytinio flango gynybą, siekiant padėti atremti Maskvos keliamą grėsmę bei paskelbė apie operaciją „Eastern Sentry“ („Rytų sargyba“).
Tuo metu rotacinį oro gynybos modelį, dėl kurio sąjungininkai sutarė užpernai Vilniuje vykusiame Aljanso viršūnių susitikime, įgyvendinti yra sunku, sako D.Matulionis.
„Ne paslaptis, kad Europoje labai trūksta antžeminių oro gynybos priemonių ir šalys stengiasi jas laikyti pačios sau. Dėl to labai sunku įgyvendinti, kad rotacinis oro gynybos modelis taptų nuolatiniu“, – kalbėjo patarėjas.
„Dirbame intensyviai ir norėtume, kad tai būtų ne dvišalio susitarimo pagrindas tarp Lietuvos ir kokios tai konkrečios valstybės, bet vyriausiasis Aljanso pajėgų vadas turėtų generuoti tas pajėgas, kurios kartas nuo karto treniruotųsi, atvyktų į Lietuvą, Latviją, Estiją, Rumuniją, Lenkiją, kad mes galėtume sakyti, kad ta sistema įsivažiuoja. Tai mes tokį pažadą lyg ir turime iš NATO ir judama link integruotos oro gynybos sistemos“, – teigė jis.
Kol kas prie rotacinio oro gynybos modelio Lietuvoje buvo prisidėjusios dvi šalys. Nyderlandai ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas „Patriot“ į šalį buvo atsiuntę pernai liepą, o šių metų vasarį Italija pratyboms dislokavo antžemines ilgojo nuotolio oro gynybos sistemas SAMP/T.
Liepą į Lietuvą aštuonis naikintuvus atsiuntė Ispanija. Kaip BNS teigė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė, keturi iš jų yra priskirti oro policijos misijai, keturi – oro gynybai. Šie pajėgumai Lietuvoje bus dislokuoti iki pavasario.
Baltijos šalyse budintys NATO oro policijos naikintuvai daugiausiai atlieka patruliavimo funkcijas ir kyla atpažinti bei palydėti tarptautines skrydžio taisykles pažeidžiančius virš Baltijos jūros skrendančius Rusijos karinius orlaivius.
