„Kauno energijos“ vadovo teigimu, sąskaitų dydžiai yra techniškai paaiškinami: gruodį vidutinė temperatūra nuo lapkričio skyrėsi apie 3 kartus, todėl ir buvo suvartota labai daug šilumos. Pati šilumos kaina nesikeitė, o, palygti su spaliu, netgi sumažejo.
R.Bakas taip pat pabrėžė, kad šilumos vartojimas įvairiuose Kauno miesto pastatuose labai skiriasi. Naujos statybos ir renovuotuose namuose kvadratiniam metrui apšildyti buvo suvartota perpus mažiau energijos nei senos statybos ar labai blogos šiluminės būklės namuose (atitinkamai – naujos statybos 15,88 kWh, renovuotuose – 16,46 kWh, senos statybos – 35,07 kWh, labai blogos šiluminės būklės – 42,14 kWh).
R.Bakas taip pat priminė, kad galutinės centralizuotai vartotojams tiekiamos šilumos kainos beveik 78 proc. sudaro iš Kauno termofikacinės elektrinės perkamos šilumos bei perkamų dujų kaina ir tik apytikriai 22 proc. yra „Kauno energijos“ sąnaudos.
„Turime ir gerų žinių: jeigu palygintume pirmąsias dvidešimt gruodžio ir sausio dienų, šilumos vartojimas sausio mėnesį yra 20 proc. mažesnis. Vadinasi, vasarį gautos sąskaitos neturėtų sukelti kauniečiams nepasitenkinimo“, – sakė R.Bakas.
Neįtikinti „Kauno energijos“ vadovo aiškinimų, dėl ko kainos staigiai šoktelėjo, Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai nurodė atlikti nepriklausomą įmonės auditą.
