Apie sprendimą kurti komisiją ketvirtadienį Seime pranešė opozicinių liberalų bei konservatorių pirmininkai Viktorija Čmilytė-Nielsen, Laurynas Kasčiūnas ir demokratų frakcijos seniūnas Lukas Savickas.
Opozicija iškėlė apie 20 klausimų, daugiausiai jų skirta Vyriausybės reakcijai į daugiau nei 600 tūkst. registrų įrašų vagystę pasinaudojus Migracijos departamento darbuotojų paskyromis, bei komunikacijai – nustačius pažeidimą, visuomenė buvo informuota tik maždaug po 2 mėnesių.
Komisijoje žadama aiškintis, kas už tai atsakingas, kodėl kibernetinė ataka nebuvo užkardyta ir kokių priemonių imamasi, kad tai nesikartotų.
„Inicijuojame laikinąją parlamentinę komisiją dėl kibernetinės atakos prieš Lietuvą. Pavadinčiau šitą komisiją nuolatinio melo dekonstrukcijos komisija. Turime įsitikinti ir išsiaiškinti, kas už tą melą atsakingas“, – sakė L.Kasčiūnas.
V.Čmilytė-Nielsen sako, kad gegužės pabaigoje tik dėl žiniasklaidos pastangų istorija tapo vieša, tačiau iki šiol girdimos gana skirtingos institucijų atstovų ir valdančiųjų politikų versijos, kas ir kaip iš tiesų vyko.
„Buvo mėtoma ir atsakomybė. Bet akivaizdu, kad kažkuriuo metu turėjo būti priimtas politinis sprendimas – ar informuoti nukentėjusius gyventojus, ar ne. Matome, kad labai rimta saugumo, vagystės krizė tapo tik dalimi didesnės krizės: tiek neinformavimo, nepagarbos gyventojams ir nesilaikymo įstatymų, tiek komunikacinė“, – sakė Liberalų sąjūdžio pirmininkė, priminusi, kad I.Ruginienė net po prokuratūros pareiškimo pasiėmė laisvadienį ir kelias dienas apie situaciją tylėjo.
„Matome neadekvačią reakciją ir iš Vyriausybės vadovės, ir iš ministrų“, – pridūrė ji.
L.Savickas pabrėžė, jog demokratai ir iki šiol siekė kuo greičiau surinkti visą informaciją – įvykių ir Vyriausybės, institucijų „reakcijos chronologiją, priežastis ir argumentus“.
Anot jo, keli ministrai, institucijų atstovai tiek Seimo salėje, tiek demokratų frakcijoje bandė atsakyti į klausimus, tačiau „kuo daugiau klausimų užduodi, tuo daugiau jų kyla, o atsakymų trūksta“.