Penktadalis arba 19 proc. apklaustųjų nurodė, kad Lietuvos oro erdvės saugumą turėtume užtikrinti patys, be niekieno pagalbos, ir panaši dalis (18 proc.) pritarė tam, kad Lietuvos oro erdvės saugumą galėtume užtikrinti bendromis jėgomis su Latvija ir Estija.
Už tai, kad NATO sąjungininkai ir toliau tęstų Lietuvos oro erdvės policijos misiją daugiau pasisakė vyrai, taip pat jaunesni nei 50 metų miestuose ir didmiestyje gyvenantys apklausos dalyviai.
Nuomonės apie NATO sąjungininkų vykdomą Lietuvos oro erdvės oro policijos misiją neturėjo arba neatsakė 12 proc. visų respondentų, 7 proc. visų apklaustųjų atsakė, kad jiems tai nesvarbu.
Rinkos ir viešosios nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ Krašto apsaugos ministerijos užsakymu gyventojų apklausą atliko 2011 m. lapkričio 18–gruodžio 5 d. Buvo apklausta 1000 Lietuvos gyventojų nuo 18 metų, apklausa vyko 100 Lietuvos vietovių.
Baltijos šalims tapus NATO narėmis 2004 m. kovą, šalių oro erdvės apsaugą perėmė NATO. Kadangi Baltijos šalys neturi tinkamų kovinių orlaivių savarankiškai oro erdvės apsaugai, NATO sąjungininkės rotuodamosios siunčia savo karius ir naikintuvus dalyvauti oro policijos misijoje Baltijos šalyse. 2010 m. rugpjūčio 31 d. NATO Šiaurės Atlanto Taryba pritarė sprendimui NATO oro policijos misiją pratęsti iki 2014 m. pabaigos. Lietuva, Latvija ir Estija siekia, kad misija taptų nuolatinė.
Nuo 2004 metų Baltijos oro erdvėje patruliavo Belgijos, Danijos, Čekijos, Didžiosios Britanijos, Ispanijos, JAV, Lenkijos, Norvegijos, Olandijos, Portugalijos, Prancūzijos, Rumunijos, Turkijos, Vokietijos kariai.
Nuo šių metų sausio mėnesio oro policijos misiją Baltijos šalyse perėmę Vokietijos kariai oro policijos misijoje Baltijos šalyse dalyvauja jau penktą kartą; JAV, Danijos, Lenkijos, Prancūzijos kariai misijoje dalyvavo po tris, Belgija ir Norvegija – po du kartus. Baltijos šalių oro erdvę saugantys naikintuvai yra pasiruošę per greitą laiką pakilti ir imtis drausminamųjų ar kitų veiksmų Baltijos šalių oro erdvės pažeidėjų atžvilgiu.
