Konservatorių lyderio teigimu, Lietuva nuo pat pradžių dėl ekologinių, politinių bei energetinio saugumo sumetimų skeptiškai vertino „Nord Stream“ projektą, kurio kaina, anot A.Kubiliaus, būtų buvusi labai didelė.
„Be to, esama prognozių – rusų ir užsienio ekspertų – jog Rusija kitą dešimtmetį nepajėgs tiekti tiek dujų, kiek yra pažadėjusi. Rusija nepakankamai investavo į naujus dujų telkinius. Kai Putinas (Rusijos premjeras Vladimiras Putinas – BNS) kalba apie pasitraukimo galimybę, akivaizdu, kad Rusija pati yra ištikta krizės ir jos požiūris tampa realistiškesnis“, – teigė A.Kubilius.
Kalbėdamas apie naftos tiekimo „Mažeikių naftai“ nutraukimą, A.Kubilius jį vadino Rusijos bausme Lietuvai ir abejojo Rusijos noru nors keisti.
Konservatorių lyderio teigimu, Lietuva jau nuo pat pradžių dėl ekologinių, politinių bei energetinio saugumo sumetimų skeptiškai vertino „Nord Stream“ projektą.
„Lietuva juk pasisiūlė atlikti (naftotiekio – BNS) remontą Rusijos teritorijoje. Bet aš nežinau, ar Rusija norėtų matyti šį naftotiekį vėl veikiantį. Eksploatavimo nutraukimas yra politinė bausmė už tai, kad Lietuva naftos perdirbimo įmonę pardavė ne Rusijos kompanijoms, o Lenkijos koncernui „Orlen“, – sakė A.Kubilus.
Anot konservatoriaus, taip elgdamasi Rusija suplaka politiką ir verslą, todėl netenka pelno.
„Tačiau įmonės („Mažeikių naftos“ – BNS) padėtis yra gera. Ji perka naftą pasaulio rinkose ir plukdosi ją tanklaiviais“, – aiškino A.Kubilius. Politikas teigė norintis, kad palaikydama santykius su Rusija Europa vadovautųsi aiškesniu strateginiu mąstymu.
„Europa turi suvokti esanti atsakinga: Rusijai reikia pagalbos. Pagalbos, kuri padėtų jai išvengti tokių klaidų, kokias jį yra padariusi Gruzijoje ar Estijoje“, – kalbėjo A.Kubilius. Paklaustas, ar didelės rusų mažumos Estijoje ir Latvijoje galėtų tapti problema, A.Kubilius sakė, kad, jo manymu, šių mažumų teisės šiose šalyse užtikrinamos aukščiausiu europiniu lygiu.
„Tačiau rusų veiksmai Šiaurės Kaukaze ir Kryme rodo: esama mėginimų išnaudoti mažumas politiniams tikslams. Galiausiai tai apsunkina pačių mažumų gyvenimą, nes apie jas susidaro politinė įtampa“, – sakė A.Kubilius.
Kalbėdamas apie galimą artimojo nuotolio raketų sistemos „Iskander“ dislokavimą Kaliningrade, A.Kubilius sakė, kad tai nesustiprintų saugumo regione, ir stebėjosi, kaip galima manyti, kad JAV planuojamas priešraketinis skydas nukreiptas prieš Rusiją.
Komentuodamas šalies ekonominę situaciją, A.Kubilius teigė, jog Lietuva krizę pajuto ne taip smarkiai kaip Latvija ir Estija, tačiau pripažino, kad tai, ko gero, tik laiko klausimas ir kad visos trys šalys esančios pakeliui į recesiją.
Paklaustas apie Ignalinos AE uždarymą, A.Kubilius kalbėjo, kad jei prie dabartinės finansų krizės prisidėtų energetinė, tai esą būtų katastrofa, tad sprendimo ieškoma kalbantis su Europos Komisija (EK).
„Vyksta labai geras dialogas su EK, kuriame turi būti rastas sprendimas. Pirmiausia dėl energetinio tilto į Švediją ar Lenkiją. Pasisakyčiau ir už Baltijos šalių atominę elektrinę, kurią Baltijos šalys ir Lenkija galėtų statyti kartu“, – galimas išeitis vardijo A.Kubilius. Anot jo, šių priemonių efektą Lietuvą pajustų geriausiu atveju 2012 ar 2013 metais, o 2010-ųjų pradžioje šalis bus atsidūrusi „energetinėje duobėje“.
A.Kubiliaus teigimu, Lietuvai stojant į Europos Sąjungą (ES) įsipareigojimų prisiėmė ir ES, tad Lietuva tikisi iš Europos realios pagalbos.
„Mums reikia solidarumo darbais, ne tik žodžiais“, – kalbėjo A.Kubilius.
