„Šiandien į Lietuvos oro erdvę iš Baltarusijos įskridęs objektas yra Rusijos naudojamas bepilotis orlaivis „Gerbera“.
Nors tokio tipo dronai naudojami žvalgybai ar oro gynybos sistemoms apkrauti, šiuo metu nėra indikacijų, kad šis incidentas būtų suplanuotas ar tyčinis. Detalus įvykio aplinkybių tyrimas vykdomas“, – ketvirtadienio vakarą savo paskyroje „Facebook“ rašo ministrė.
Anot jos, artėjant bendroms Rusijos ir Baltarusijos karinėms pratyboms „Zapad“, būtina realistiškai vertinti situaciją – galime tikėtis tiek netyčinių incidentų, tiek provokacijų Lietuvos pasienyje.
„Preliminariu vertinimu, į šios dienos incidentą visos atsakingos tarnybos sureagavo taip, kaip ir pridera. Objektas buvo stebimas gerokai prieš jam patenkant į Lietuvos oro erdvę. Sienos kirtimas ir vėlesnis objekto kritimas buvo užfiksuotas tiek radarais, tiek vizualiai Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų. Pranešimo sistema suveikė.
Atsižvelgiant į itin trumpą skrydžio trukmę bei įveiktą nedidelį atstumą Lietuvos teritorijoje, gyventojų perspėjimo sistemos aktyvavimas nevykdytas.
Labai svarbu aiškiai atskirti atsitiktinius pavienius oro erdvės pažeidimus nuo sąmoningai suplanuotų veiksmų, tokių kaip dronų atakos.
Pirmuoju atveju reaguojame taikos sąlygomis, siekdami minimizuoti bet kokią galimą žalą. Antruoju, traktuotume tai kaip agresijos aktą, į kurį reaguotume pagal nacionalinius ir kolektyvinius gynybos planus“, – rašo ministrė.
Anot jos, turime suvokti realybę, kurioje gyvename. „Rusija nuolat vykdo dronų atakas Ukrainoje, jų skaičius didėja, dėl įvairių veiksnių – taip pat ukrainiečių gynybos – jie neretai nukrypsta nuo kurso. Kol karas tęsiasi, tokių incidentų tikimybė išlieka.
Tačiau Lietuva turi veikiančias procedūras ir priemones tokiems atvejams stebėti ir, jei reikia, neutralizuoti. Ir šiuo atveju oro policijos misijos užduotis buvo pakeista — buvome pasirengę imtis aktyvių veiksmų, jei būtų prireikę“, – tikina ji.
Pasak ministrės, Lietuva toliau mokosi iš Ukrainos gynybos, dirbama kartu su ukrainiečiais stiprinant savo oro gynybą, imamasi papildomų priemonių dėl lėtai ir žemai skrendančių BO uždengiant oro erdvę stebėjimų ir reagavimu kinetinėmis ir nekinetinėmis priemonėmis tiek per nacionalinius, tiek per NATO planus.
„Informacinis fonas taip pat labai svarbus, kviečiame reaguoti atsakingai.
Esame budrūs, reaguojame tiksliai ir proporcingai, tai darome nuosekliai ir atsakingai. Pasitikėkite mūsų karine ir civiline žvalgyba, kariuomene, pasienio pareigūnais“, – ragina ministrė.
Anksčiau D.Šakalienė pranešė, kad į Lietuvą iš Baltarusijos ketvirtadienį įskrido ir maždaug už kilometro nuo sienos nukrito Rusijoje gaminamas dronas „Gerbera“.
„Mes galime patvirtinti, kad tai yra „Gerbera“, šiuo atveju tokio drono naudojimas gali būti įvairus. Mes kaip tik dabar ir aiškinamės, kokiais tikslais tai buvo padaryta“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė ministrė.
Reaguojant į orlaivio sienos kirtimą, NATO oro policijos misiją šalyje atliekantiems naikintuvams, kurie tuo metu buvo ore, parengties būklė iš treniruočių režimo pakeista į užduoties režimą, tačiau dronui „Gerbera“ po trumpo laiko nukritus, užduotis naikintuvams atšaukta.
Ukrainoje kariavęs karys savanoris Arūnas Kumpis LRT radijui teigė, kad dronai „Gerbera“ gaminami Rusijos Tatarstano regione esančioje gamykloje, kuri taip pat tiekia dronus „Shahed-136“ bei rusiškus jų atitikmenis „Geran-2“.
Eksperto teigimu, „Gerbera“ pradėti gaminti kaip apgaulės dronai, imituoti anksčiau minėtus orlaivius. Jų paskirtis gali būti skirta atakoms ir elektroninėms kovos priemonėms.
„Niekas negalėjo nustatyti pavojų kelia ar nekelia, nes tai, kas yra jo viduje, vizualiai pamatyti negalima. Tai jis galėjo būti lygiai taip pat skristi su koviniu užtaisu“, – tvirtino A. Kumpis.
Pasak jo, Lietuva neturi priemonių dronams numušti.
„Nėra priemonių nei stebėti pasienio, nei reaguoti į tokius pavojus. Trumpojo ir vidutinio nuotolio gynybos sistemos nėra skirtos kovoti su mažais bepiločiais orlaiviais“, – pabrėžė karys.
Anot jo, NATO naikintuvai taip pat nėra skirti tokiems skraidantiems objektams numušinėti.
„Patikėkite manimi, šios grėsmės yra realios, gal ne dienų, bet mėnesių klausimas, kada tokie bepiločiai orlaiviai kirs mūsų oro erdvę keliomis kryptimis ir keli iš karto“, – sakė A Kumpis.
D.Šakalienės teigimu, vertinant grėsmės lygį, svarbus ir bepiločio tipas, ir jų kiekis.
„Kai kalbame apie tokio tipo objektus, įskrendančius į mūsų teritoriją, taip pat labai svarbu yra ir jų kiekis. Vienas iš „Gerberos“ tikslų yra perkrauti oro gynybos sistemas, kai jų yra labai didelis skaičius. Kai kalbame apie pavienį tokį objektą, suprantame, kad yra kitokio tipo situacija nei, pavyzdžiui, karo padėties, invazijos atveju. Tai yra pavienis incidentas, kurių rizika, artėjant pratyboms „Zapad“, realistiškai vertinant, išauga“, – sakė krašto apsaugos ministrė.
Ji pabrėžė, kad „kariuomenėje šiuo metu darome tam tikrus darbus, kurie susiję su pasirengimu mūsų erdvės apsaugai labai įvairiomis priemonėmis“.
Kaip skelbė BNS, Lietuvos pasieniečiai teigia skrendantį objektą pastebėję 11.30 valandą. Pasak kariuomenės, jis, prieš nukrisdamas netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto Lietuvos teritorijoje, išbuvo apie tris minutes.
Iš pradžių pareigūnai įtarė, kad oro erdvę kirto dronas „Shahed“, kuriuos Rusija naudoja kare prieš Ukrainą, bet vėliau Valstybės sienos apsaugos tarnyba pranešė, jog, pirminiais duomenimis, Kenos užkardos pasieniečiai fiksavo iš Baltarusijos įskridusią ir ant žemės krentančią į savadarbį lėktuvėlį panašią skraidyklę.
Bepilotė skraidyklė nukrito pati netoli uždaryto Šumsko pasienio kontrolės punkto, maždaug už kilometro nuo sienos su Baltarusija.
