Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad šiemet per šiuos mokymus didelis dėmesys skiriamas dronų panaudojimui.
Praėjusią savaitę prasidėjusi pratybų aktyvioji fazė tęsiasi, pirmadienį prasideda antrasis etapas, per jį kaimyninės šalys treniruojasi puolamuosius veiksmus.
„Skirtumas nuo ankstesnių mokymų yra ne tik tai, kad yra gerokai mažesnė apimtis, negu buvo ankstesnių mokymų laikotarpiu, bet taip pat, kad šįsyk skiriamas didelis dėmesys dronų panaudojimui“, – LRT radijui pirmadienį sakė ministrė.
Lietuvos žvalgybos duomenimis, iš viso „Zapad“ pratybose turėtų dalyvauti apie 30 tūkst. karių, vien Baltarusijoje laukiama iki 8 tūkst., Kaliningrade – iki 4 tūkst. karių. Pratybų tikslas – pademonstruoti galią Vakarams.
Rusija ir dalis analitikų skelbė, kad 2021-aisiais „Zapad“ pratybose, surengtose likus vos keliems mėnesiams iki Maskvos puolimo Ukrainoje pradžios, dalyvavo apie 200 tūkst. karių. Tuomet Lietuvos žvalgyba nurodė mažesnius skaičius – apie 60 tūkst. karių.
Pasak ministrės, padidėjusi incidentų tikimybė pratybų metu išlieka, tačiau nėra duomenų, kad „būtų suplanuoti veiksmai, kuriais būtų siekiama pažeisti Lietuvos erdvę arba provokuoti“.
„Rusija šiuo metu kaip tik ir stengiasi demonstruoti, kad nepaisant to, jog yra įklimpusi Ukrainoje, tikrai turi papildomų pajėgumų ir juos vysto“, – kalbėjo D.Šakalienė.
Lygiagrečiai „Zapad“ Lietuvoje vyksta įvairios pratybos, per kurias treniruojasi apie 17 tūkst. karių.
Rugsėjo pradžioje prasidėjo kariniai mokymai „Perkūno griausmas“, taip pat Vokietijos brigados lauko pratybos „Grand Eagle 25“ („Didysis erelis“), jose į Lietuvą atvyko apie 2 tūkst. karių iš Vokietijos 37-osios brigados, kurie prisijungs prie šalyje jau esančių karių.
Anot D.Šakalienės, šeštadienį Rusijos informaciniuose šaltiniuose aktyviai platinta informacinė medžiaga, kur fiksuotos reakcijos į „Didžiojo erelio“ pratybas.
„Taip pat labai aktyviai rašyta apie NATO paskelbtą misiją „Eastern Sentry“. Mūsų reakcija įvardyta kaip nerimo kėlimas, kaip agresyvi. Tai mato jie šitas pratybas“, – kalbėjo ministrė.
Ji taip pat patikino, jog pastaruoju metu nebuvo patvirtintų oro erdvės pažeidimų.
Taip ministrė kalbėjo buvusiam Seimo pirmininkui demokratui Sauliui Skverneliui teigiant, kad Krašto apsaugos ministerija galimai slepia informaciją apie Lietuvos oro erdvę kirtusius dronus.
Jo teigimu, Lenkijai praėjusią savaitę pranešus apie 19 oro erdvės pažeidimų, dronai galėjo kirsti ir Lietuvos sieną.
„Jeigu būtų tokia situacija, kur būtų oro erdvės pažeidimas, kiltų grėsmė gyventojams, tai mes esam paruošę sistemas, dabar yra daug greičiau veikiantis algoritmas ir tikrai būtų iš karto ne tik reakcija į oro erdvės pažeidėją, bet taip pat ir informavimas visuomenės apie tai“, – teigė D.Šakalienė.
Informacinis saugumas
Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas sako, kad pratybų metu pastebimas informacinio spaudimo padidėjimas.
„Mes pastebime to informacinio spaudimo padidėjimą. Informacinį spaudimą mes suprantame taip, kad tai nėra kažkokia dezinformacija, bet tai yra žinučių apie „Zapad“ pratybas transliavimas, apie neva jų gynybinį pobūdį, apie tai, kokia yra didelė Rusijos ir Baltarusijos karinė galia“, – LRT radijui pirmadienį teigė NKVC vadovas.
„Lyginant šį mėnesį (...) su praėjusiu mėnesiu, tas išaugimas yra apie dešimt kartų, bet tai nėra kažkas tokio išskirtinio, tokius dalykus paprastai mes matome prieš kiekvienas pratybas, (...) pasibaigus pratyboms, tas informacinis spaudimas sumažės“, – teigė jis.
V. Vitkausko teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje kol kas rami.
„Aišku, nereikia girti dienos be vakaro, tos pratybos nesibaigė, paprastai dieną prieš oficialų pabaigimą būna didžiausias suintensyvėjimas, tai šiandien ir rytoj palauksime, kaip čia viskas klostysis“, – kalbėjo NKVC vadovas.
„Oponentas gali nustebinti, bet mūsų pakeltas budrumas duoda rezultatą, turbūt ir oponentai supranta, kad mes esame tam pasiruošę, institucijos yra susidėliojusios atsako algoritmus“, – pridūrė jis.
Lietuvos kariuomenė pabrėžia, kad prasidėjus karinėms pratyboms „Zapad“ situacija išlieka nepasikeitusi – puolimo prieš Lietuvą ir NATO rizika yra maža, tačiau galimos įvairios provokacijos.
Anot jos, šiuo laikotarpiu yra išaugusi sienos pažeidimų, dronų įskridimų, signalų trikdžių ir kitokių provokacijų tikimybė.
Migracija sumažėjo
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas sako, kad situacija Lietuvos pasienyje buvo rami, sumažėjo neteisėtos migracijos srautai.
„Galiu teigti, kad pratybų „Zapad“ aktyviosios fazės pirmas savaitgalis pasienyje buvo gan ramus ir neteisėtos migracijos prasme, ir įvairių kitų įvykių prie valstybės sienos prasme. Pasieniečiai per savaitgalį nefiksavo kažkokio padidinto aktyvumo prie valstybės sienos su Baltarusija ir Rusija“, – LRT radijui pirmadienį sakė R. Liubajevas.
„Kalbant apie neteisėtą migraciją, tų srautų taip pat nebuvo fiksuojama, galima teigti, kad per pratybas sumažėjo srautai neteisėtos migracijos prie sienos su Baltarusija“, – pridūrė jis.
Tačiau, anot jo, prieš prasidedant aktyviajai pratybų fazei praėjusios savaitės viduryje buvo fiksuotas išaugęs neteisėtų bandymų kirsti valstybės sieną skaičius.
„Bet bendrai vertinant situaciją mūsų regione, galima sakyti, kad įtampa išlieka ir neteisėtos migracijos srautai išlieka pakankamai dideli“, – teigė jis.
