Ne tik mokslas, bet ir kūryba
„Nuo mažens mėgau tikslumą, aiškumą, „žemiškus“ dalykus. Rinkdamasis kryptį galvojau ir apie ateities perspektyvas – žemės ūkio mechanikos studijos tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete (dabar – VDU Žemės ūkio akademija) buvo gerai vertinamos.
Galima teigti, kad profesinį pasirinkimą nulėmė ir protas, ir širdis. Klausiau abiejų“, – su šypsena savo kelią prisimena šiandien gamybinę ir mokslinę veiklas derinantis dr. R.Skirkus.
Pasak jo, palaipsniui augo smalsumas, noras gilintis, suprasti, kaupti žinias.
„Į inžineriją stengiausi žvelgti plačiau – kaip į nuolatinį tobulėjimą. O tai padeda visose veiklose“, – akcentuoja technologijos mokslų daktaras.
Anot dr. R.Skirkaus, visuomenėje vis dar gajus stereotipas, kad inžinieriaus darbas – tai tylus sėdėjimas prie brėžinių ir formulių.
Tačiau tikrovė – visai kita: „Inžinierius kuria sprendimus. Nesvarbu, ar tai būtų mašinų projektavimas, ar procesų valdymas, ar technologijų diegimas – visur reikalingas gebėjimas mąstyti plačiai ir strategiškai.“
Reikia pasitikėti jaunimu
Dr. R.Skirkus pastebi, kad dabartinis jaunimas – motyvuotas, greitai besiorientuojantis ir norintis realaus poveikio.
„Jauniems žmonėms reikia suteikti pasitikėjimo kreditų. Jiems svarbi laisvė kurti, bandyti, klysti ir augti. Todėl studijos gali būti lankstesnės, labiau pritaikytos praktikai – juk daugelis jau nuo antro kurso dirba pagal specialybę“, – sako pašnekovas.
Inžinierių visuomet reikėjo, reikia ir ateityje dar labiau reikės. Motyvuotų specialistų reikia kaip oro.
Pasak jo, dažnai girdima, kad trūksta vienos ar kitos specialybės žmonių.
„O aš sakau, kad inžinierių visuomet reikėjo, reikia ir ateityje dar labiau reikės. Motyvuotų specialistų reikia kaip oro“, – pabrėžia jis.
Laukiami darbo rinkoje
R.Skirkus sako, kad inžinierių sprendimų reikia geležinkeliuose, automobilių pramonėje, sunkiajame transporte, paslaugų sektoriuje – visur, kur diegiamos inovacijos ir siekiama augimo.
„Žvelgiant kad ir į agrosektorių, būtina atsikratyti seno požiūrio, kad tai monotoniškas darbas. Šiuolaikinė žemės ūkio gamyba neįsivaizduojama be išmaniųjų technologijų, sudėtingų mašinų ir automatizuotų procesų.
Mašinos galingesnės, efektyvesnės bei reikalaujančios kur kas daugiau žinių. Norint viską suvaldyti, būtinos inžinerinės kompetencijos – nuo technologinių procesų analizės iki tvarių serviso sprendimų“, – aiškina mokslininkas.
Dirbtinis intelektas – pagalbininkas, o ne pavojus
Ar dirbtinis intelektas (DI) gali pakeisti inžinierius?
Dr. R.Skirkus turi aiškų atsakymą: DI nėra konkurentas – tai įrankis: „Dirbtinis intelektas padės, bet nepakeis. Inžinieriai jau dabar naudoja DI tam tikroms užduotims, tačiau galutiniai sprendimai, strategijos, atsakomybė – visada liks žmogaus rankose.
Inžinerinis mąstymas yra ir išliks svarbiausias.“
