Lietuvos aštuntokų pilietinės žinios tarp 38 tyrime dalyvavusių šalių rezultatų yra šiek tiek geresnės, tarp Europos valstybių – šiek tiek prastesnės už vidurkį, rodo ketvirtadienį pristatytas 2009 metų tyrimas.
Jis, be kita ko, parodė, kad keturi penktadaliai šio amžiaus Lietuvos moksleivių pasitiki mokykla, du trečdaliai – žiniasklaida ir žmonėmis apskritai, apie pusė – Vyriausybe, trečdalis tokio amžiaus moksleivių pasitiki partijomis. Du trečdaliai šio amžiaus Lietuvos paauglių nurodė labiau nei kitoms nesimpatizuojantys nė vienai partijai.
Kaip spaudos konferencijoje sakė tyrimą vykdžiusio Nacionalinio egzaminų centro atstovė Aistė Elijo, nepasitikėjimas partijomis dar nerodo Lietuvos paauglių nepilietiškumo ar apatiškumo, nes jie aktyviai veikia mokyklose, ieško kitų dalyvavimo būdų, o beveik 90 proc. jų nurodo ateityje ketinantys balsuoti rinkimuose.
„Pastebėta, kad jaunimas vis mažiau dalyvauja ar yra susidomėjęs įprasta politine veikla, tačiau veikia per alternatyvas“, – sakė A.Elijo.
Lietuva iš kitų šalių išsiskiria tuo, kad mūsų šalies mergaitės pilietinėmis žiniomis bene labiausiai lenkia berniukus.
Tyrimo metu mokiniai pildė pilietinių žinių testą, pilietinių nuostatų ir regiono ypatumų klausimynus, taip pat analizuota mokinių aplinka. Aukščiausias pilietines žinias pademonstravo Suomijos, Danijos, Pietų Korėjos, žemiausią – Indonezijos, Paragvajaus, Dominikos aštuntokai.
Estija tyrime šiek tiek lenkia Lietuvą, Latvija nuo mūsų šalies šiek tiek atsilieka.
